Litauische Maler in München
LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos dailininkų kūryba Miunchene XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. Pažymima, kad Miunchene kūrę dailininkai daugiausia buvo realistinio stiliaus atstovai, papildę jį tam tikrais neoromantizmo bruožais. Autorė pažymi, kad nuo antrosios XIX amžiaus pusės nemaža lietuvių dailininkų nusprendė studijuoti Miunchene. Autorė vardija pagrindines tokio sprendimo priežastis: 1) Lietuvoje nebuvo aukštosios dailės mokyklos, 2) Miunchene buvo susibūrusi lenkų dailininkų kolonija, su kuria lietuvių dailininkai palaikė glaudžius ryšius. Konstatuojama, kad tyrimus sunkina ta aplinkybė, jog likusi tik maža darbų dalis, apie kai kuriuos paveikslus žinoma tik iš tuometinės spaudos. Autorė pažymi, kad demokratinė Miuncheno atmosfera stipriai veikė lietuvių dailininkų pasaulėžiūrą, taip pat svarbų vaidmenį vaidino santykiai su tenykšte lenkų dailininkų grupuote. Tačiau pabrėžiama, kad lyginant su tuometiniu Paryžiaus vaizduojamuoju menu, Miunchenas atrodė gana konservatyvus, o tai paaiškina ir lietuvių dailininkų pasirinktą realistinę tapybos manierą. Autorė detaliau aptaria išlikusius Edvardo Mato Riomerio, Stanislovo Bogušo-Siestšencevičiaus, Kazimiero Alchimavičiaus, Romano Aleknos Švoinickio, Tado Daugirdo, Leopoldo Andrijausko, Antano Žmuidzinavičiaus, Petro Kalpoko darbus, jų studijas ir gyvenimą Miunchene, jų patirtas kūrybines įtakas. Daroma išvada, kad Miuncheno aplinka darė didelį poveikį minėtų Lietuvos dailininkų identiteto formavimuisi, todėl meninių Miuncheno ir Lietuvos ryšių tyrinėjimas labai svarbus Lietuvos dailėtyrai.
ENThe article analyses works of Lithuanian artists in Munich at the end of the 19th century–beginning of the 20th century. The author notes that the majority of artists working in Munich were representatives of the Realism with certain characteristics of the Neo-Romanticism. The author notes that from the second half of the 19th century, a great deal of Lithuanian artists decided to study in Munich. The author provides the following reasons of such decisions: Lithuania did not have a school of higher education in arts, 2) Munich was a city with a vast group of Polish artists, with whom Lithuanian artists maintained close relations. The research was impeded by the fact that only a small share of those works has survived to the present day. The author notes that the democratic atmosphere of Munich had a strong impact on Lithuanian artists’ worldviews. Relations with the then group of Polish artists also had a considerable impact on Lithuanian artists. However, the author emphasises that in comparison with the then visual arts existing in Paris, Munich seemed rather conservative, what is further confirmed by Lithuanian artists’ realistic manner. The author discusses works by Edvardas Matas Riomeris, Stanislovas Bogušas-Siestšencevičius, Kazimieras Alchimavičius, Romanas Alekna Švoinickis, Tadas Daugirdas, Leopoldas Andrijauskas, Antanas Žmuidzinavičius, Petras Kalpokas, their studies and life in Munich. The author concludes that the environment of Munich had a great impact on the formation of identity of the above artists; therefore, studies of artistic relations between Munich and Lithuania are very important for the Lithuanian studies of art.
