Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismų pareigūnai (XVI a. pabaiga). Elito perimamumo problema

LTStraipsnyje kvestionuojamas LDK istoriografijos stereotipas, teigiantis, kad XVI a. 7-ojo dešimtmečio teismo ir administracinės reformos buvo inspiruotos vidutinės ir smulkiosios bajorijos, kovojusios už savo teises (emancipacija) Lenkijos bajorų pavyzdžiu. Priėmus šį postulatą, būtų galima kalbėti apie valstybės elito valdžios apribojimą arba net bajorijos pergalę prieš diduomenę, fiksuotą įkūrus renkamus žemės teismus, numatytus II Lietuvos Statute. Tačiau palyginus senąjį, XV a. pabaigos ir XVI a. paskutiniojo trečdalio regioninį LDK bajorijos elitą, pastarajame aptinkame daugelį senojo elito giminių atstovų. Todėl santykinai didelis senojo elito giminių atstovų skaičius tarp naujųjų savarankiškų paeitų žemės teismų pareigūnų verčia atsargiau formuluoti istoriografinį teiginį apie tariamą bajorijos pergalę prieš didikus po 1566 m. Kartu žemės teismo reformos metu išsiplėtus regioniniam elitui, kilmingų, bet tada jau mažai įtakingų giminių atstovams buvo suteikta pakartotina iškilimo galimybė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemės teismai; Žemės teismo pareigūnai; Elitas; Administracinė reforma; Karinė reforma; Teismų reforma; Žemės teismo teisėjai; Žemės teismo pateisėjai; Žemės teismo raštininkai.

ENThe article challenges the stereotype, found in the GDL historiography, which insists that the legal and administrative reforms implemented in the 7th decade of the 16th c. were inspired by the middle and the petty noblemen who fought for their rights (emancipation) following the example of the Polish noblemen. Having accepted this postulate, one could speak about limiting the power of the state elite or even about the victory of the noblemen over the aristocracy by establishing land courts, as foreseen in the Second Statue of Lithuania. However, as we compare the old regional noblemen elite from the GDL of the end of the 15th c. with that of the late 16th c., we find that the latter consisted of many representatives of the kinsfolk of the old elite. This relatively large number of representatives among the new land court officials calls for a more careful formulation of historiographical proposition concerning the alleged victory of the noblemen over the aristocracy after 1566. During the land court reform, as the regional elite had expanded, the representatives of the noble, but also of the far less influential elite were granted another opportunity of rise to power.