Памiж краëвасцю i нацыянальнай iдэяй : польскi рух на беларускiх землях 1864-1917 г.

LTMonografijoje analizuojama tiek istoriniu, tiek politiniu atžvilgiais itin aktuali Lietuvos – Baltarusijos – Lenkijos paribio praeitis. Kalbant konkrečiai, lenkų tautinė, visuomeninė, politinė sudedamoji Baltarusijos ir Lietuvos žemėse 1864-1917 metais. Bandoma atsakyti į klausimus, kiek reikšminga buvo vietos lenkų visuomenės įtaka naujosios lenkų tautos formavimuisi, kas buvo svarbiausia baltarusių, lietuvių, lenkų etninės sąmonės formavimuisi ir jų tarpusavio santykiams. Suprantama, tai susiję su daugelio bendrųjų reikalo aspektų aptarimu: Lietuvos ir Baltarusijos lenkų visuomenės charakteristika, istoriografijos apžvalga, Rusijos imperijos tautinės politikos analize, lenkų visuomeninių ir politinių srovių aptarimu, lenkų kultūros ir švietimo būklės, pagaliau, lenkų, lietuvių ir baltarusių tautinio atgimimo sąveikos tyrimu. Konstatuojama, kad lenkų klausimas istoriografijoje pirmiausia siejamas su ankstyvaja polonizacija. Baltarusių tautinė savimonė ėmė formuotis LDK istorinio paveldo pagrindu. Rusų valdžios potencialas nebuvo pakankamas kraštui paprasčiausiai surusinti. Dauguma Lietuvos ir Baltarusijos lenkų iš pradžių nesiekė savo etnokultūrinį ir religinį tapatumą priešpastatyti krašto istorinei tradicijai. Griežčiau išsiskirta dėl tautinių procesų XIX a. pabaigoje, bet net ir tuomet „krašto“ ideologija dar buvo gyvybinga. Bet jau III Dūmos laikotarpiu (1907-1914) išryškėjo, kad jaunoji vietos lenkų karta iš esmės už nepriklausomą Lenkiją. Istorinė Lietuva jiems – tik Lenkijos dalis.Reikšminiai žodžiai: "krajovcai"; Baltarusiai; Istorinė Lietuva; Lenkai; Lietuviai; Lietuvos lenkai; Lietuvos lenkų politinis - visuomeninis judėjimas; Nacionalizmas; Tautinis atgimimas, federalizmas; "krajowcy"; Belarusians; Federalism; Historic Lithuania; Lithuania's Poles; Lithuania's Poles political-social movement; Lithuanians; National awakening; Nationalism; Poles; Rusija (Russia).

ENThe monograph analyses the past of the Lithuanian-Belarusian-Polish periphery, which is particularly relevant in both historical and political terms. Specifically, it deals with the Polish ethnic, social and political component in Belarus and Lithuania in 1864–1917. It attempts to answer the questions how significant the influence of the local Polish community on the formation of the new Polish nation was; what was most important for the formation of Belarusian, Lithuanian and Polish ethnic consciousness and their interrelations. It is definitely related to the discussion of many general aspects of the issue: the characteristics of the Polish society in Lithuania and Belarus, overview of historiography, the analysis of national politics of the Russian Empire, discussion of the Polish social and political trends, the situation of Polish culture and education, and finally the research of the interaction of Polish, Lithuanian and Belarusian national revival. The question of Poles in historiography is primarily associated with the early Polonization. The Belarusian national consciousness started to form on the basis of the historical heritage of the Grand Duchy of Lithuania. The potential of Russian authorities was insufficient for simply Russificating the country. Most Lithuanian and Belarusian Poles initially did not seek to contrast their ethnocultural and religious identity with the country’s historical tradition. Stronger divergence was felt at the end of the 19th c. because of national processes, but even then the ideology of the country was not yet viable. However, already during the term of Duma III (1907–1914) it turned out that the younger generation of local Poles was basically for independent Lithuania. For them historical Lithuania was just a part of Poland.