Ewa M. Ziółek. Biskupi senatorowie wobec reform Sejmu Czteroletniego
LTKetverių metų seimo laikotarpis – tai metas, kada gana ryškiai iškilo valstybės ir Bažnyčios interesų kolizija ir vyskupai senatoriai privalėjo apsispręsti, kieno interesams: valstybės ar Bažnyčios, atstovauti. ši kolizija ir tapo išeities tašku lenkų istorikės, Liublino katalikiškojo universiteto Istorijos instituto, Pedagogikos istorijos katedros adjunktės, dr. Ewos Małgorzatos Ziółek studijai, skirtai vyskupų požiūrio į Ketverių metų seimo reformas analizei. Recenzijos autorė atkreipia dėmesį, kad monografijos autorė neįžvelgia LDK vyskupų, kaip pirmųjų Lietuvos senatorių, atstovavimo būtent Lietuvos interesams ir išreiškia abejones dėl S. J. Giedraičio laikysenos seime įvertinimo, tačiau pabrėžia, kad vertinant kitų vyskupų kaip dvasininkų ar politikų veiklą, tyrėjai nestigo kritiškumo bei naujų įžvalgų. Apibendrindama recenzijos autorė teigia, jog Ketverių metų seimo istoriografija pasipildė nauja įdomia studija, nušviečiančia iki šiol netirtą istorijos lauką – aukščiausių Abiejų Tautų Respublikos pareigūnų grupių laikyseną valstybės reformų atžvilgiu – ir parodančią svarų vyskupų ordinarų indėlį siekiant sustiprinti valstybę bei užtikrinti jos suvereniteto išsaugojimą. Monografija ne tik papildo, leidžia naujai pažvelgti į žymių bei kontroversiškų XVIII a. pabaigos asmenybių: M. J. Poniatowskio, A. Krasińskio, J. I. Rybińskio, J. K. Kosakovskio ir kitų vyskupų biografijas, bet sykiu praplečia ir politinės bei socialinės-ekonominės minties sklaidos Abiejų Tautų Respublikoje tyrimus.
ENDuring the Four-year Seimas period, the collision of interests between the state and the Church appeared. Then, bishops-senators had to decide whose interests, the state's or the Church's, they were going to represent. The collision became the baseline for the analysis of the attitude of bishops to the Four-year Seimas which was made for the study of Dr Ewa Małgorzata Ziółek, a Polish historian, an adjutant of the Pedagogical History Department of the History Institute of the Catholic University of Lublin. An author of the review paid attention to that the author of the monograph did not penetrate the representation of Lithuanian interests by the GDL bishops, as the first senators of Lithuania. She doubted about the evaluation of S. J. Giedraitis position in Seimas and emphasized that during the evaluation of the activities of other bishops, as priests and politicians, the researchers were critical and made new penetrations. In summary, the author of the review stated that the historiography of the Four-year Seimas was supplemented by a new interesting study which enlightened the sphere of history that was not analysed, i.e. attitudes of state officers of the highest rank in the Polish–Lithuanian Commonwealth to state reforms, and presented a solid input of bishops in order to strengthen the state and ensure its sovereignty. The monograph not only contributes to the historiography but also allows having a new look to the personalities of famous and controversial people of the 18th c.: biographies of M.J. Poniatowski, A. Krasinski, J.I Rybinski, Kossakowski and other bishops are presented. Also, it expands the research of the Polish–Lithuanian Commonwealth, regarding the political and social-economic mind dispersion.
