2007–2013 m. finansinė perspektyva: paskutinis senojo modelio variantas
LTLietuvos dalyvavimas Europos integracijos ir konsolidacijos procesuose neišvengiamai reikalauja didesnio aktyvumo svarstant strateginius tų procesų klausimus. Integracijai būtinų procesų finansavimas – vienas iš jų. Straipsnis skirtas beveik pusantrų metų trukusioms diskusijoms dėl septynerių metų ES biudžetinės sąrangos, vadinamosios 2007-2013 m. finansinės perspektyvos (FP). Straipsnio pradžioje apibūdinami svarbiausi specifiniai ES biudžeto formavimo ir struktūros bruožai. Pagrindinis dėmesys skiriamas 2004-2006 m. laikotarpiu vykusioms diskusijoms ir deryboms dėl naujosios FP. Kaip pagrindinis Bendrijos dokumentas, naujoji FP išprovokavo griežtesnį ES šalių narių nacionalinių interesų apibrėžimą, iškėlė aikštėn jų skirtumus, privertė šalis nares konkretizuoti jų reikalavimus biudžeto apimčiai bei struktūrai ir dar kartą pastūmėjo spręsti nesutarimus kompromiso paieškomis. Pirma, paaiškėjo, kad „senoji“ ES vis dar nepasiruošusi kokybiškai žemesnio ekonominio lygio šalių integracijai. Antra, naujoji FP nubrėžė periodiškai atsikartojančią taktinę ES valstybių narių liniją – įtampos metais sukti ekonominės politikos renacionalizavimo kryptimi. Trečia, aišku, kad struktūriniai fondai prisideda prie ekonomiškai atsiliekančių šalių kilimo, bet pažanga šalių viduje vyksta gilėjant gyventojų turtinei nelygybei. Ketvirta, perskirstymo funkcijos dominavimas ES biudžete skiria ir skirs ES šalis nares į dvi skirtingų interesų stovyklas, iš kurių vienoje – šalys donorės ir paramą gaunančios šalys, o kitoje – dideles lėšas žemės ūkiui remti gaunančios šalys ir jų donorės.
ENLithuania’s participation in the processes of the EU integration inevitably requires higher efficiency when considering strategic issues of these processes. Financing of processes necessary for the integration is one of these issues. The article is devoted to the one and a half year lasting discussion on the seven years’ EU budgetary framework – the 2007–2013 Financial Perspective. The article starts with the major specific characteristics of the EU budget formation and structure. The main attention is devoted to the discussions and negotiations of the new financial prospect, which took place in 2004–2006. Being the key document of the Community, the new financial prospect encouraged a stricter definition of the EU Member States’ national interests, highlighted their differences, forced the Member States to specify their requirements for the amount and the structure of the budget and encouraged to solve disputes through compromise. First, it became clear that the “old” EU is still unprepared for a quality integration of states with lower economy level. Second, the new financial prospect defined a periodically repeating tactical strategy of the EU, i.e. choosing the direction of economy politics rationalisation in times of tension. Third, it is clear that structural funds contribute to the growth of states economically lagging behind, however, the progress within these countries is achieved through the increasing gap between the rich and the poor. Forth, the domination of the distribution function in the EU budget divides and will divide the EU states into two camps of different interests – donor states and support beneficiaries at one side, and states beneficiaries of substantial funds allocated for agriculture support and state allocating these funds on the other.
