Žemaitisch und Latgalisch als europäische Regionalsprachen

LTStraipsnyje analizuojamos žemaičių ir latgalių tarmės kaip Europos „regioninės kalbos“. Autoriai pažymi, kad XX amžiaus pabaigoje europinėje kalbos politikoje esama sumaišties, ypač ieškant naujų kalbų tipologijų. Vienoje tokių tipologijų išskiriamos ir regioninės kalbos. Autoriai aprašo požymius, kurie būdingi regioninėms kalboms: tai genetiška giminystė su valstybės daugumos kalba, reliatyviai ilga bendra daugumos kalbos ir regioninės kalbos raida, ypač sociopolitiniu požiūriu, stiprus etninis identitetas, turtinga tarminės literatūros tradicija, reliatyviai žemas regioninės kalbos socialinis prestižas. Autoriai nagrinėja Vakarų Lietuvos žemaičių ir Rytų Latvijos latgalių „regioninių kalbų“ ypatybes. Aptariama Žemaitijos istorija, pažymint, kad šis regionas nuo likusios Lietuvos labai skiriasi ne tik savo kalba, kurios dažnai aukštaičiai visai nesupranta, bet ir kultūra ir tradicijomis. Aptariant latgalių „regioninę kalbą“, pažymima, kad pagal latvių dialektologus ji priklauso Rytų Latvijos tarmėms. Autoriai nagrinėja latgalių istoriją, pažymi šios srities atskyrimą nuo likusios Latvijos dalies Lenkų okupacijos metais, latgalių inteligencijos sluoksnio formavimąsi, taip pat aptariami latgalių ir latvių bendrinės kalbos santykiai. Apibendrinant analizę sociolingvistiniu aspektu, autoriai konstatuoja, kad abiejose šalyse veikia regioninės organizacijos – „Žemaitiu kultūras draugėja“ ir“ Latgolys Tiemiešonys Centris“, o žemaičiai ir latgaliai kartais vertinami ir kaip separatistai, keliantys grėsmę jaunų Baltijos valstybių teritoriniam vieningumui.

ENThe article deals with two regional language varieties spoken in the Baltics: Samogitian of Lithuania and Latgalian of Latvia. The authors characterize typologically the set of features representative for European regiolects/regional languages. The core of the article is the chapters describing the historical and linguistic developments that have influenced the present situation in Samogitia (western Lithuania) and Latgalia (eastern Latvia). The main attention has been paid to the facts, which corresponded to the previously proposed description of the "regional language". The final part is a short description of the present sociolinguistic situation in the two regions.