Vaikų piešinių įtaka šių laikų dailininkų kūrybai
LTPatyrinėjus vaikų piešinius, galima atrasti labai įdomių dalykų, temų, atskleidžiančių meninės raiškos problemas, šiuolaikinio meno raidą ir pan. Rudolfas Šteineris, austrų pedagogas, filosofas, sukūrė tam tikrą požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaiką, atkreipdamas dėmesį į vaikų piešinių dėsningumus. Pasaulyje pagal minėto pedagogo metodiką įsteigta apie 1000 mokyklų ir keli tūkstančiai vaikų darželių grupių. Mokslininkas teigia, kad vaiko organizmui nuo gimimo iki septynerių metų būdinga ypatinga raida, vaikas dar neatsiveria išoriniam pasauliui, tačiau jo piešiniuose galima įžvelgti būdingus dėsningumus, elementus, grafinius simbolius, kurie tarytum informuoja, kad vaikas auga. Straipsnio pradžioje autorė mėgina vaikų piešinyje įžvelgti ženklių žmonijos civilizacijų, įvairių laikotarpių kultūrų vaizdinių interpretacijų įtaką vaiko pasąmonei, kita vertus, antroje straipsnio dalyje ryškėja tiesiog akivaizdi vaikų piešinių ir naiviojo meno įtaka šių laikų meno raidai ar dailininkų kūrybai. Sąmoningai ar nesąmoningai dailininkai ieško meno ištakų savyje, bando sieti savąjį meną su kitomis meno rūšimis, muzika, teatru. Tapytojai simbolistai tapo abstrakčias filosofines sąvokas: mintį, tiesą, ramybę ir pan. Jie atranda visai kitą – vidinę – erdvę. Paradoksas: anksčiau dailininkai vaizdavo tai, kas juos supo, dabar – savo vidų: ieško prisiminimų vaikystės vaizdinių, net atsiriboja nuo „profesionalumo“ tarytum pabrėždami: aš suvokiu mane supantį pasaulį atviromis akimis lyg vaikas, mano vaizdiniai tikri, mano menas ne prekė, o kalbėjimo būdas, savęs ir pasaulio pažinimas.
ENThe analysis of children’s drawings reveals very interesting things and themes on the problems of artistic expression, the development of modern art, etc. Rudolf Steiner, an Austrian pedagogue and philosopher, developed a certain attitude towards the pre-school child by drawing attention to certain patterns observed in children’s drawings. The scientist claims that the development of the child’s organism from the very birth to seven years of age is specific. The child is not open for the outside world yet, however, in his drawings, it is possible to observe peculiar patterns, elements, graphic symbols, which as if inform us that the child is growing up. At the beginning of the article, the author attempts to establish the impact of the major interpretations of images of human civilisations and various cultures on the child’s subconscious, whereas, in the second part of the article, the author focuses on the obvious impact of children’s drawing and naïve art on the development of contemporary art or artists’ works. Whether consciously or not, artists seek for the source of art within themselves, try to link their art to other types of art, i.e. music and theatre. Symbolist painters paint abstract philosophical concepts: thought, truth, tranquillity, etc. They discover a totally different domain, i.e. the internal domain. It is a paradox: earlier artists used to depict everything that surrounded them, now they are turning to their internal world: they seek for childhood remembrances and distance themselves from “professionalism” as if emphasising that they perceive the surrounding world from the child’s perspective, their visions are real, their art is not a commodity but a way of speaking and perception of themselves and the world.
