Vaikystė Juditos Vaičiūnaitės kūryboje

LTStraipsnio objektas – vaikystės raiška Juditos Vaičiūnaitės kūryboje. Anot straipsnio autorės, vaikystės laikas Juditos Vaičiūnaitės kūryboje ryškėja keliose dimensijose: autobiografinėje eseistikoje (prisiminimų knyga "Vaikystės veidrody"), poezijoje, kūryboje vaikams, jis nuolat minimas autorės rašytose autobiografijose, gausiuose interviu. Straipsnio autorė pastebi, kad Vaičiūnaitė kuria ryškią vaikystės kaip prarastojo rojaus viziją; kuria ne iš valstietiškosios kultūros detalių, kaip poetų žemininkų kūryboje, o iš miesto kultūros reminiscencijų. Prieškario ir karo metų Kauno vizija straipsnio autorė gretina su kitos kaunietės rašytojos Birutės Pukelevičiūtės romanu "Aštuoni lapai". Panaši vaizdų struktūra, paremta kontrasto principu. Straipsnio autorė teigia, kad realus pasaulis laikomas vertingu Vaičiūnaitės kūryboje ir vaikai mokomi jame gyventi. Straipsnio autorės manymu, Vaičiūnaitė yra sukūrusi poetišką vaikystės pasaulį, pakankamai laisvą, nedeterminuotą, su svajonėmis, nuotykių troškimu. Esama didaktikos, bet ji neįkyri, beveik nepastebima, mokanti įveikti savo vaikiškas baimes, vienatvę. Akcentuojama draugystė ir ištikimybė.

ENChildhood and its experiences in J. Vaičiūnaitė's works is revealed by different genres: a book of essays "In the Mirror of Childhood", poetry, books for children. Therefore this problem can be analysed in several ways. Having compared essays and poetry, many similarities can be noticed - the same autobiographical mood, the same scenes, created of everyday family life snatches. For the childhood to be reactivated, time and place is fairly important. The experience of childhood is being concentrated in the house and the room, which is "the only one in the world", also the time-span of Sunday. Childhood in Vaičiūnaitė's creative works is being created as some kind of vision of a lost paradise. The creative power of memory, allowing one to recover and relive the past, is especially sharp in the poems about Kaunas. Adolescence, becoming, awakening to the feminine life is most interesting in understanding childhood. This period is named by the age of Juliet. It is being revealed in the analysis of the poem "The garden, which was cut down long ago..." J. Vaičiūnaitė has created her own poetic free world of childhood of dreams and yearning for adventure. There is also some didactics there, but it is not domineering; the child is being taught to overcome his fear and loneliness.