Moters pasaulis Juditos Vaičiūnaitės kūryboje

LTStraipsnyje analizuojamos moteriškosios tapatybės paieškos Juditos Vaičiūnaitės kūryboje. Moters pasaulis jos eilėraščiuose atsiskleidžia daugeliu aspektų. Moteriškoje pasaulėvokoje svarbią vietą užima amžiaus kaita ir jos teikiamos patirtys. Iš visų gyvenimo tarpsnių Vaičiūnaitės kūryboje labiausiai reflektuojama vaikystė, sukurta ryški vaikystės kaip prarastojo rojaus vizija. Taip pat jos kūryboje išgyvenami ir likimo duoti ar pačios prisiimti vaidmenys – dukters, sesers, motinos, mylimosios. Apsibrėžtos ir savosios būties ribos: kūryba ir meilė traktuojamos kaip svarbiausios savęs įprasminimo galimybės. Vaičiūnaitės kūryboje yra svarbios literatūrinės kaukės. Mitologinės, istorinės ir kultūrinės kaukės padeda įveikti ribotą asmeninę patirtį, atveria aistrų, dramų, saviraiškos galimybių pasaulį, praplėsdamos moteriškumo sampratą.

ENArticle deals with the quest for female identity in the writings of Judita Vaičiūnaitė. It is highlighted that the woman‘s world in J. Vaičiūnaitė‘s poems unfolds in different aspects. The change of one’s age and experience provided by it occupy an important place in the female world outlook. Speaking about stages of life childhood is reflected utmost in J. Vaičiūnaitė‘s writings, where the author creates the vision of childhood as the lost paradise. The roles either given by fate or adapted by herself (those of daughter, sister, mother and beloved one) are experienced in her writings as well. The limits of her existence are also defined, when creation and love are treated as the most important possibilities of giving a sense to oneself. The problem of literary masks is very important in J. Vaičiūnaitė’s writings. Mythological, historical and cultural masks help to overcome limited personal experience, reveal the world of passion, drama, possibilities of self-expression. It expands understanding of femininity in the poetess‘s writings.