Vilniaus miesto X-XII klasių moksleivių požiūrio į kalbas sociolingvistiniai ypatumai
LTStraipsnyje pristatomas sociolingvistinis tyrimas, atliktas Vilniaus miesto tautinių mažumų mokyklose. Tyrimo imtį, suformuotą tikslinių grupių formavimo principu, sudaro 178 respondentai: 80 lenkų, 51 rusų ir 47 baltarusių vidurinių mokyklų X-XII klasių mokiniai, kurie pasirinkti neatsitiktinai. Mokslininkų nuomone, šio amžiaus jaunuolių psichosocialinė raida suponuoja galimybę susiformuoti asmenybei, atradusiai savo tapatumą ir vertinamą vaidmenį suaugusiųjų visuomenėje, nes jie yra kognityviškai subrendę. Nors tyrime dalyvavo 3 mokyklų (lenkų rusų, baltarusių) atstovai, atsakymuose jie nurodė 6 gimtąsias kalbas. Vilniaus miestas, kurio istorija lėmė, kad jame nuo amžių gyvena žmonės, turintys skirtingą kalbinę ir kultūrinę patirtį, yra puiki erdvė sociolingvistikos, aptariančios socialinių, ekonominių, psichologinių faktorių įtaką kalbos raidai, tyrinėjimams. Nelietuviškų Vilniaus miesto rusų, lenkų, baltarusių X-XII klasių mokinių anketavimo rezultatai parodė, kad jų kalbinė kompetencija nepakankamai aukšta, jai trūksta elementarios motyvacijos. Tyrime dalyvavę respondentai mano, kad svarbiausias uždavinys, mokantis svetimos kalbos, yra pragmatinis gebėjimas suvokti ir suprasti tą kalbą, o tai yra tik pasyvus kalbos vartojimo lygmuo, kokybiškai besiskiriantis nuo aktyvaus kalbos vartojimo, pasižyminčio gausia žodyno atsarga, gebėjimu perprasti lingvosocialinius kalbos vartojimo dėsnius, pajusti kalbos vertybinius niuansus. Dauguma respondentų kalbos nelaiko kultūros vertybe, nemano, kad tai yra dvasios turtas, atspindintis protėvių išmintį, istorijos ir kalbos raidą.Reikšminiai žodžiai: Daugiakalbystė; Dvikalbystė; Kalbos politika Lietuvoje; Sociolingvistika; Tautinės mažumos; Bilingualism; Language policy in Lithuania; National minorities; Sociolinguistics; Verbosity.
ENThe article presents a socio-linguistic research performed in Vilnius national minority schools. The content of the research consisted of 178 respondents: 80 Polish, 51 Russian and 47 Belarusian pupils of 10th-12th forms of secondary schools. The scientists believe that the psychological development of young people of this age presupposes a possibility for the development of a personality, who has discovered his or her identity and significant role in the adult society. Although, the survey involved representatives of three schools (Polish, Russian, Belarusian), they indicated 6 mother tongues. Vilnius, the history of which determined the fact that it has always been inhabited by people with various linguistic and cultural background, is a perfect place for research in the field of socio-linguistics, which deals with the impact of social, economic and psychological factors on the development of language. The results of the questionnaire of Russian, Polish and Belarusian students of 10th–12th forms in non-Lithuanian schools demonstrated that linguistic competence of these students is insufficient. The respondents participating in the research believe that the main objective when learning a foreign language is the pragmatic ability to comprehend and understand that language. This is only the passive use of a language, which is qualitatively different from the actual language use characterised with vast lexical resources, the ability to perceive socio-linguistic use of a language and to feel its value nuances. The majority of the respondents do not recognise language as a cultural value. They do not think that it should be a spiritual property reflecting the feelings, wisdom, and mentality of our ancestors, the development of our history.
- Kalbos politika Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą / L. Grumadienė. Tauta ir kalba: šiuolaikiniai sociolingvistinio ugdymo aspektai : tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, 2004. P. 68-72.
- Lietuvos tautinių mažumų švietimas multikultūriškumo vertybiniame kontekste / Nijolė Saugėnienė. Kaunas : Technologija, 2003. 187 p.
