Marianas Zdziechowskis ir krajovcinė idėja

LTSvarstymus apie Mariano Zdziechowskio santykį su krajovcine idėja išprovokavo jo prisipažinimas pranešime, kurį jis skaitė 1923 metų vasario 8 dieną Vilniuje vykusiame Lenkijos žemdirbių suvažiavime. Pranešime „Lenkų idėja kresuose“, aptardamas lenkiškumo situaciją kresuose, o iš esmės buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, pirmiausia Vilniaus ir Gardino srityse, jis save įvardijo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu“. Panašiai taip save įvardijęs yra ne vienas iš didžiųjų krajovcų: Ludwikas Abramowiczius, Mykolas Riomeris, Tadas Vrublevskis, net Česlovas Milošas, kuris yra prisistatęs kaip „paskutinis krajovcas“, taip pat daugelis kitų. Istoriografijoje M. Zdziechowkio tapatybės skirtumas nuo pastarųjų yra ne kartą minėtas, konstatuotas, jis pristatomas kaip konservatorius. Demokratinės pakraipos krajovcų pozicijai M. Zdziechowskis iš esmės oponavo arba pritardamas (nacionalizmo „sensus stricto“ vertinimas) ją interpretavo pabrėždamas tradicionalistinės pasaulėžiūros nuostatas. Straipsnyje atlikta labai paviršutiniška M. Zdziechowskio nuostatų sąsajų su krajovcų esminiais teiginiais apžvalga suponuoja mintį, jog yra galimos išsamesnės ir visapusiškesnės nei iki šiol šios asmenybės intelektualinio palikimo studijos žvelgiant „istorinės Lietuvos aspektu“. Jos tikriausiai labiau patikslintų Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos moderniosios politinės minties, modernių visuomeninių raidos tyrimų rezultatus.

ENThe contemplations about Marian Zdziechowski’s ties with the idea of Krajowcy provoked his confession in the report, which he delivered on 8 February 1923 during a summit of Lithuanian farmers, which took place in Vilnius. In his report “Lenkų idėja kresuose” [Polish Idea in Kresy], when discussing the Polish situation in Kresy, i.e. regions of the former Grand Duchy of Lithuania and, primarily, in the districts of Vilnius and Grodno, he referred to himself as “ a citizen of the Grand Duchy of Lithuania”. Similar references were expressed by many great Krajowcy personalities: Ludwik Abramowicz, Michał Römer, Tadeusz Wróblewski, and even Czesław Miłosz, who called himself “the last Krajowcy”, as well as many other famous personalities. The difference of M. Zdziechowski’s identity from the above personalities has more than once been mentioned in the historiography. He is presented as a conservative. M. Zdziechowski opposed the position of democratically focused Krajowcy or agreed with it by emphasising the attitudes of traditionalistic world views. The article superficially reviews the ties of M. Zdziechowski’s attitudes with the fundamental statements of the Krajowcy thus offering a thought that more extensive and thorough studies of the legacy of this personality from Lithuania’s historical perspective are possible. These studies would most probably supplement the results of the studies of modern political thought and modern social development of Lithuania, Poland, Belarus and Ukraine.