Mariano Zdziechowskio antisovietinis palikimas Vilniuje
LTStraipsnyje sistemiškai nagrinėjamas Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriaus (1925–1927), mąstytojo, literato ir publicisto M. Zdziechowskio (Marian Zdziechowski, 1861–1938) archyvinis palikimas, saugomas Vilniuje. Šiuo metu šį archyvą sudaro 33-as fondas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Straipsnį įkvėpė klausimas, koks prieškarinio pasaulio vaizdas matyti iš paties Zdziechowskio rašytų ir jam adresuotų laiškų, kuriuose minima bolševikų tematika. Zdziechowskio korespondentų ratas buvo gana didelis ir įvairus. Epistoliarinį palikimą sudaro laiškai, rašyti lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų, italų kalbomis. M. Zdziechowski fondas suteikia puikią galimybę patirti to meto visuomenės nuotaiką ir politines aktualijas, leidžia išvysti tam tikrą grupę žmonių, kuriuos vienijo krikščioniškos vertybės, panašus politinės tikrovės suvokimo būdas ir bendras antibolševikinis nusistatymas. Nei Zdziechowskis, nei daugelis kitų jo bendraminčių nesulaukė bolševizmo žlugimo dienos, tačiau jų pastangos bei kova ir šiandien tebėra mums gyvas pavyzdys, kaip reikia stengtis, kad Europa išlaikytų savo krikščioniškąją tapatybę ir neliktų apmulkinta bendraudama su itin pavojinga mūsų dienų imperija, kurios pagrindinės veikimo priemonės yra melas ir teroras.
ENThe article attempts to present a systematic view of the anti-soviet materials collected in the personal archive of the Polish thinker Marian Zdziechowski (1861–1938). At this time this archive comprises the 33rd fund in the University of Vilnius library. The fund of M. Zdziechowski provides an excellent opportunity to experience the mood of the debates at that time on relevant questions in society's life. The materials found in it exhibit several things: a) the ideas of Zdziechowski and those sharing his views on the threatening presence of Soviet danger; b) the influence of Soviet propaganda on certain levels of Polish society; c) the efforts to oppose actively the Soviet infections as well as to strengthen Catholic identity and to expand explanatory work in the masses. The archival materials show the quite large circle of Zdziechowski's correspondences, from scholars to students, from lay people to priests. The correspondence included people living in Vilnius, Warsaw, Kraków, Münster, Rome, and Lviv. This material reveals the minority which was united by a common method of understanding political realities. The materials of the 1930's show the strengthening at that time of anti-Soviet attitudes and actions, which can probably be named as an early anti-Soviet movement.
