Cognitive ability peculiarities of senior high school and university students

LTStraipsnyje siekiama atsakyti į klausimą: kiek studijuojančiųjų kognityvinių gebėjimų lygmuo realiai atitinka mokymosi institucijos lygmenį. Šių lygmenų neatitikimai keltų naujus klausimus: studijuojančiųjų atrankos, mokymo institucijos turimo statuso ir kt. Straipsnyje pristatomam tyrimui buvo naudotas originalus kognityvinių gebėjimų vertinimo instrumentas, ateityje numatytas taikyti stojančiųjų į vieną šalies universitetą jaunuolių, kurių būsima profesija kelia tam tikrus specifinius reikalavimus kognityviniams gebėjimams, atrankai. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – nustatyti moksleivių bei studentų kognityvinių gebėjimų ypatumus bei įvertinti, kokiais esminiais tarpusavio skirtumais pasižymi įvairaus lygmens mokymosi institucijose (universitetuose, kolegijose, aukštesniosiose mokyklose, bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose) besimokančio jaunimo kognityviniai gebėjimai. Tyrimo metu buvo domėtasi, kaip yra susijęs tiriamųjų kognityvinių gebėjimų lygis (t.y. metodikos pagalba surinkti duomenys) su objektyviais tiriamųjų žinių vertinimais. Tuo tikslu taip pat buvo surinkti duomenys apie paskutinių mokyklinių/universitetinių semestrų egzaminų sesijų rezultatus (vidurkius). Buvo apskaičiuoti Pearsono koreliacijos koeficientai tarp minėtų rezultatų ir tyrimo duomenų (vidurkių) pagal atskiras metodikos skales. Gauta, kad objektyvūs besimokančiųjų žinių vertinimai (t.y., egzaminų vidurkiai) yra statistiškai patikimai susiję su visais kognityvinių gebėjimų metodikos skalių vertinimų vidurkiais.

ENThe article presents an original methodology of cognitive ability assessment and research of senior high school and university student cognitive ability. The following research problem is addressed in the article: does the level of students’ cognitive abilities really match the level of educational institution (university, college, higher school, gymnasium or secondary school). The inadequacy of these levels would raise new issues, like selection of students, status of educational institution, etc. The methodology of cognitive ability assessment consists of six parts: tasks of attentiveness, logical thinking, numerical thinking, two-dimensional and three-dimensional spatial thinking and arithmetical calculation. Validity and reliability of the presented methodology is sufficient. Internal consistency of the methodology is good. Sufficiently obvious differences of cognitive ability were identified in the research: higher cognitive ability scale results were obtained among the subjects of higher-level education. It was established that the level of cognitive abilities of college students is closer to the level of secondary and professional school students than to the level of university and gymnasium students. The correlation of cognitive ability level to objective assessment of knowledge of subjects was also explored. Evidence has been obtained that such correlation exists and is statistically significant.