Die Wahrnehmung der Neuzeit hinter dem Eisernen Vorhang: Ein Forschungsbericht

LTPranešimas pavadintas „šiuolaikinės epochos samprata už geležinės uždangos“. Tai lemia ir chronologines geografines tyrimo objekto ribas. Kalbama apie TSRS ir jo Europos satelitus nuo II pasaulinio karo pabaigos iki 1989/1991 metų. Autorius nagrinėjo buvusio komunistinio bloko vadovėlius siekdamas išsiaiškinti, kaip buvo interpretuojama naujųjų laikų sąvoka. Iki karo Vokietijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Pabaltijo šalyse istorijos vadovėliuose nebuvo tradicinio skirstymo į antiką, viduramžius, naujuosius laikus. Po karo viskas pasikeitė, nors atskirose šalyse rusiškoji komunistinė periodizacija pritaikyta nevienodai. Nors tyrimas dar nebaigtas, kai kurios išvados galimos. Jugoslavijoje, kuri Rusijos satelitė nebuvo, likta prie senosios naujųjų laikų sampratos (pradžia sieta su didžiaisiais geografiniais atradimais). Albanijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Rytų Vokietijoje pradžia laikyta Anglijos buržuazinė revoliucija. Naujieji laikai visur baigiami „Didžiąja Spalio socialistine“ revoliucija 1917 m. Rusijoje. Šia logika „naujausieji laikai“ turėtų baigtis komunistinės visuomenės sukūrimu, ir tai pristatytą istorijos (naujųjų laikų istorijos) sampratą daro daugiau mažiau panašią į Frensio Fukujamos (Francis Fukuyama) istorijos pabaigos koncepciją, pagal kurią kapitalizmo ir komunizmo konfrontacijos pabaiga reiškianti ir tradicinės istorijos pabaigą. Minėti periodizavimo aspektai galėtų būti geras pagrindas knygai apie rusiškojo komunizmo istorijos ir jos mokymo turinio sampratą, kuri įbrukta ir Maskvos bloko šalims.

ENThe title of the presentation is “The Concept of the Contemporary Epoch Behind the Iron Curtain”. It also determines the chronological and geographical boundaries of the object of the research. The article discusses the USSR and its European satellites from the end of WWII until 1989/1991. The author analyses the textbooks of the former communist bloc seeking to find out the way the concept of the modern history was interpreted. Pre-war history books of Germany, Poland, Czechoslovakia, Bulgaria, Hungary, Romania and states of the Baltic Sea Region did not provide for the conventional grouping of history into the Ancient times, the Middle Ages and the Modern History. The situation changed after the war, although, the Russian communist periodisation was differently applied in separate countries. Although the research has not been accomplished yet, certain conclusions are possible. Yugoslavia, which never was a satellite of Russia, adhered to the old concept of the Modern History, the outset of which is related to the major geographic discoveries. Albania, Bulgaria, Hungary, Romania, Poland, Czechoslovakia and the Eastern Germany considered the English Revolution to be the starting point of the Modern History. All the states were unanimous with regard to the end of the Modern Age, i.e. the Great October Revolution of 1917 in Russia. This suggests that the contemporary history should end with the establishment of the communist society and makes the provided concept of history (the Modern History) similar to the concept of the end of history by Francis Fukuyama, pursuant to which the end of the confrontation between capitalism and communism means the end of traditional history.