Kryzys wśród braci mariańskich na Litwie 1933-1938

• Crisis of Marian brothers in Lithuania 1933-1938
• Brolių Marijonų krizė Lietuvoje 1933-1938 m

LTBrolių vaidmuo vienuolynuose bėgant amžiams labai keitėsi. Pirmosioms vienuolyno bendruomenėms dažniausiai priklausydavo vien broliai vienuoliai, jiems patarnaudavo kunigai. Laikui bėgant, įgiję didelę reikšmę apaštalavimo ir ypač misijų veikloje, vienuolynai keitėsi. Naujų laikų vienuolynuose, pvz., jėzuitų, pijorų, dauguma narių buvo kunigai. Jie užsiimdavo pagrindine vienuolynų veikla. Brolių tose vienuolijose buvo nedaug. Be to, jie turėjo mažiau teisių nei kunigai. Pvz., negalėjo užimti vyresniųjų pareigų. Broliai dažniausiai tik patarnaudavo kunigams atlikdami fizinius darbus. Panašiai buvo ir Marijonų kongregacijoje, sukurtoje XVII a. 2-ojoje pusėje – broliai „padėdavo klebonams jų parapinėje veikloje“. Marijonų kongregacijoje, kuri užsiėmė apaštaline veikla, brolių iš pradžių buvo nedaug. Jie dažniausiai patarnaudavo kunigams, prižiūrėdavo vienuolyno ūkį. Palaimintasis Jurgis Matulaitis, atnaujinant marijonų vienuoliją, broliams norėjo suteikti kitą statusą. Pastebėjus, kad keičiasi Evangelijos klausytojai, o kai kurios visuomenės grupės neigiamai vertina kunigus, norėta į evangelizacinę veiklą įtraukti gerai paruoštus brolius vienuolius. Tam reikėjo evangelizatorius lavinančių institucijų. J. Matulaitis norėjo, kad broliai lankytų darbininkus jų gyvenamosiose vietose.Jo manymu, broliai galėjo ne tik dalyti darbininkams ir jų šeimoms labdarą, bet taip pat turėjo skatinti juos skaityti geras knygas, lankyti bažnyčią, duoti kitokių patarimų. Taip Bažnyčia norėjo užkirsti kelią antibažnytinei komunistų agitacijai – darbininkai buvo agituojami itin aktyviai. Palaimintasis Jurgis norėjo, kad broliai dalyvautų katalikiškose bendruomenėse, ypač darbininkų. Broliai turėjo rodyti pavyzdį ne tik savo gyvenimu, bet ir žodžiu. Ši svarbi brolių veikla turėjo atsispindėti ir visoje vienuolyno struktūroje. Pagal J. Matulaičio paruoštą įstatų projektą broliams ir kunigams turėjo būti suteiktos tos pačios teisės. Deja, Bažnyčios vadovybė nepritarė šiai idėjai. Atrodė, kad Lietuvoje J. Matulaičio idėjabus greitai įgyvendinta. Deja, taip neįvyko. Atnaujinus vienuolijas iš pradžių į vienuolyną daugiau stodavo norinčių tapti kunigais nei broliais, bet situacija greitai pasikeitė. XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje netrūko norinčių tapti broliais vienuolyne. Marijampolės vienuolyne vienu metu gyveno apie 50 brolių. Jie dirbo vienuolyno žemės ūkyje, marijonų spaustuvėje. Taip pat staliais, batsiuviais, siuvėjais. Aptarnaudavo ne tik vienuolyno gyventojus, bet ir miestelėnus. Deja, visa brolių veikla buvo vien ūkinė. Broliai, nepaisant palaimintojo J. Matulaičio projekto, nebuvo įtraukiami į jokią apaštalavimo veiklą. Situacija galėjo pasikeisti ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Lietuvos marijonai pradėjo galvoti apie brolių pasiruošimą apaštalauti. [...].

ENRole of the brothers in the monasteries had been changing over the years. Usually, only brothers belonged to the first monastery communities. Priests served them. As time went on, when the monasteries played a larger part in evangelical and missionary work, the monasteries changed their role. In new monasteries, for example, among the Jesuits and Piarists most members were priests. They took on the primary work of the monastery. There were not many brothers in those monasteries. Besides, they had fewer rights than priests; for example, they could not take on higher obligations. Brothers usually served priests by doing physical work. This happened similarly in the Marian congregation established in the second half of the 17th century – "to help the rectors in the work of the parish". At first, there were not many brothers in the Marian congregation that pursued evangelical work. Later, they played a larger role in helping the priests and working on the monastery farm. Blessed Jurgis Matulaitis held a different point of view on brothers in the renewal of the Marian order. He had noticed a change in the demography of the followers of the Gospel and also knew that several groups within society held negative views on priests. Therefore, he wanted to include well-prepared brothers in the evangelical work. In order for this to happen, there had to be appropriate evangelical structures in the place.Matulaitis wanted brothers to visit workers in their homes. In his opinion, brothers could not only distribute charity to the workers and their families, but they could also encourage them to read good books, attend Mass, and provide other services. In this way, the Church wanted to suppress anti-church agitation, which was especially active among the workers. Blessed Jurgis Matulaitis wanted the brothers to participate in Catholic communities among the workers. Brothers were to provide a good example in both words and action. This important work of brothers was reflected within the entire structure of the monastery. According to the laws established by Matulaitis in this project, brothers had equal rights with priests. Unfortunately, the superiors of the Church did not approve of this idea. It seemed that the idea of Matulaitis would quickly be realized in Lithuania. Unfortunately, this did not happen. In the renewed monasteries, there were more candidates to priesthood than to brotherhood. But this situation quickly changed. In the late 1920s and early 1930s there were many candidates to brotherhood in the monasteries. At one point, about 50 brothers lived in the Marijampolė monastery. They were doing agricultural jobs in the monastery and in the Marian printing house. They also worked as carpenters, shoemakers, and tailors. [...].