Lengvąja atletika užsiimančių paauglių asmenybės nerimo ir psichinės būsenos prieš varžybas ypatumai
LTNerimo prieš varžybas tema yra labai aktuali ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir fizinius, emocinius, socialinius pokyčius išgyvenantiems paaugliams, kurie aktyviai sportuoja, dalyvauja varžybose. Tyrimo objektu pasirinkti lengvąja atletika užsiimančių paauglių (atrankos kriterijus — 12—18 m. jaunuoliai) asmenybės nerimo ir psichinės būsenos prieš varžybas ypatumai. Kelta hipotezė, kad asmenybės nerimas ir psichinės būsenos prieš varžybas komponentai (fizinis, emocinis ir kognityvinis) statistiškai patikimai skiriasi priklausomai nuo lyties. Jaunųjų sportininkų asmenybės nerimo lygis tirtas Dž. Teiloro klausimynu. V. A. Aleksėjevo prieš varžybinės psichinės būsenos (vertinimo klausimynu nustatyti vyraujantys psichinės būsenos komponentai tarp paauglių. Išanalizavus lengvąja atletika užsiimančių paauglių asmenybės nerimo lygio rezultatus, patikimo skirtumo tarp lyčių neaptikta (p >0,05). Ištyrus lengvąja atletika užsiimančių paauglių psichinės būsenos prieš varžybas pobūdį (fizinį, emocinį bei kognityvųjį komponentus), nustatytas statistiškai patikimas merginų ir vaikinų priešvaržybinės psichinės būsenos rodiklių skirtumas (p <0,05). Taip pat paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo lyties vyrauja kognityviojo (mintinio) psichinės būsenos komponento raiška. Palyginome ir lengvąja atletika užsiimančių paauglių asmenybės nerimo ir psichinės būsenos prieš varžybas ypatumų priklausomumą nuo lyties. Paaiškėjo, kad lengvąja atletika užsiimančių paauglių priešvaržybinės psichinės būsenos ir asmenybės nerimo raiškos tyrimo rezultatai, gauti įvertinus kiekvieno tiriamojo psichinę būseną individualiai pagal abi metodikas, statistiškai patikimai skiriasi lyties aspektu (p <0,05).Polinkis jausti neadekvatų nerimą per varžybas trukdo sportininkams. Esant aukštam nerimo lygiui, dažnai nepasiekiama gerų sportinių rezultatų, todėl tokiems sportininkams reikia skirti ypatingą dėmesį. Kiekvieno trenerio ir sporto psichologo pareiga padėti sportininkui nugalėti arba nors kiek prislopinti tokią būseną ir jos neigiamą poveikį sportiniams rezultatams.
ENPre-competition anxiety in sports is rather common not only among professional athletes, but also among adolescents who are active in sports, compete a lot and experience physical, emotional and social changes in their lives. The aim of the study was to evaluate track-and-field adolescent athletes' (12—18 years old) personal anxiety level and pre-competition anxiety. The hypothesis of the thesis was based on the assumption that adolescent track-and-field athletes' personal anxiety level and pre-competition anxiety components (somatic, emotional and cognitive) differ depending on gender. Personal anxiety level was determined using J. Taylor's test. V. A. Alekseev's pre-competition anxiety test showed dominant competition state anxiety component among adolescent athletes. Examination of the results and setting the personal anxiety level for the track-and-field adolescent athletes studied showed no gender differences (p >0.05). The findings of the results among track-and-field athletes' pre-competition anxiety components (somatic, emotional and cognitive) suggest dependable differences between adolescent girls and boys (p <0.05). The test results also showed that cognitive anxiety was most common in both groups, i.e. boys and girls.The comparison of the results (those of both methods studied individually for every athlete) of the personal anxiety level and pre-competition anxiety tests from the perspective of gender suggested that the differences between gender do exist (p <0.05). The tendency of inadequate pre-competition anxiety is harmful to an athlete. High levels of anxiety usually result in poor performance; therefore such athletes should be given special attention. Thus, the duty of a coach or a sport psychologist is to help an athlete to cope with the state of anxiety or make this kind of state less overwhelming, in order to achieve better performance.
