Romantinės filosofijos bruožai Juozapo Vaitiekaus Goluchovskio konkursiniame traktate

LTStraipsnyje tyrinėjama XIX a. pradžioje į Vilniaus universitetą atvykusio profesoriaus Vaitiekaus Goluchovskio filosofija. Analizuojant Goluchovskio konkursiniame darbe numatytas filosofijos dėstymo gaires, klausiama, kuo ypatinga buvo teorija, sukėlusi platų atgarsį visuomenėje. Logika, metafizika ir moralės filosofija sudarė tradicinį imperatoriškojo Vilniaus universiteto filosofijos kursą. Tad Goluchovskio konkursinis traktatas susideda iš pastarųjų dalių, papildymo apie filosofijos dėstymą ir rekomenduojamos literatūros sąrašo. Taip pat tradiciškai filosofijos skirstymo į teorinę ir praktinę pagrindu Goluchovskis laiko pažinimo ir veiklos skirtumą. Traktate bandoma sintezuoti vokiečių klasikinės ir romantinės filosofijos idėjas. Goluchovskis daugiausia remiasi empirizmo bei Kanto mintimis. Klasifikacijos sudaromos pagal Hegelio triadų principą. Ontologiniuose svarstymuose išryškėja Schellingo nuostata dėl gamtos ir dvasios tapatybės. Goluchovskio romantizmas daugiausia reiškiasi vis pabrėžiamuose organiškos vienybės, žmogaus galių harmonijos principuose bei kultūros ir ugdymo sampratose. Akivaizdžiai romantiškas yra minčių dėstymo stilius. Traktate daug dramatiškų kontrastų, retorinių figūrų, gražesnės tikrovės ilgesio išraiškų. Galima manyti, kad šios stiliaus ypatybės buvo būdingos ne vien konkursiniam filosofo darbui, bet ir jo dėstymui. Gyvas stilius ir filosofijos naujovės paaiškina ypatingą klausytojų susidomėjimą profesoriaus paskaitomis.Reikšminiai žodžiai: Filosofija; Goluchovskis; Logika; Metafizika; Moralės filosofija; Romantizmas; Romantizmo filosofija; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Goluchovskis; Goluchowski; Logic; Metaphysics; Moral philosophy; Philosophy; Philosophy of Romanticism; Romanticism.

ENThe article analyses philosophy of professor Vaitiekus Goluchovskis, who arrived to Vilnius University at the beginning of the 19th century. While analysing Goluchovskis’ guidelines for philosophy teaching, the author seeks to answer the question as to what was so peculiar about this theory, which evoked a strong public response. Logics, metaphysics and philosophy of morality made the traditional course of the imperial Vilnius University. Therefore, Golichovskis’ tractate comprises the latter elements with a supplement on philosophy teaching and the recommended bibliographical list. Goluchovskis also considered the difference between the perception of time and activity to be the basis for splitting philosophy into theoretical and practical philosophy. The tractate seeks to synthesise ideas of German classical and romantic philosophy. Goluchovskis mostly based his tractate on empiricism and Kant’s thought. The classifications are made based on the Hegel’s principles of triads. Schelling’s opinion with regard to nature and spirit’s identity are emphasised in his ontological contemplations. Goluchovkis’ Romanticism was mostly expressed in the emphasised organic unity, harmony of human powers in principles and concepts of culture and education. The style of expressing his thought is obviously Romantic. The tractate contains a great number of dramatic contrasts, rhetoric figures and expressions of nostalgia for a more beautiful reality. It can be supposed that such a style was characteristic not only of this work by the philosopher, but also for all his teaching activities. Lively style and philosophical novelties explain readers’ exceptional interest in lectures delivered by the professor.