The Europeanisation of agri-environmental policy : a case study of water quality in the Lithuanian karst zone
LTSiekdama užtikrinti vandens kokybę šalies karstiniame regione, Lietuva įvedė žemės ūkio veiklos apribojimus šiame regione. Žemės ūkio veiklos apribojimo idėja buvo išplėtota siauro Lietuvos technokratinio elito sluoksniuose bei rėmėsi „siauro ir giluminio“ zoninio valdymo metodu. Naujo žemės ūkio veiklos reguliavimo mechanizmo įgyvendinimą prižiūri valstybinės institucijos, tačiau šiose institucijose vietos lygmeniu tebedirba vėlyvojo sovietmečio laikotarpio personalas. Efektyvų žemės ūkio veiklos apribojimo mechanizmo įgyvendinimą ir priežiūrą taip pat apsunkina valstybinė žemės reforma. Žemės reforma drastiškai padidino žemės ūkių skaičių Lietuvoje bei sąlygojo tai, kad kaimiškuose regionuose atsirado daugybė įvairaus tipo žemės ūkio subjektų, turinčių skirtingo dydžio ūkius, skirtingą specializaciją bei nevienodą kvalifikacijos lygį. Vandens politikos europeizacijos procesas skatina Lietuvą atsisakyti „siauro ir giluminio“ zoninio karstinių regionų valdymo; tai ypač aktualu įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) Nitratų direktyvą. Šios direktyvos įgyvendinimas sukėlė dvišalius ginčus tarp ES ir nedidelės grupės svarbiausių Lietuvos valdžios atstovų bei ekspertų, kurie pasitelkė Skandinavijos šalių ekspertinę patirtį šioje srityje. Lietuvos valdininkai nesugebėjo atskirti žemdirbystės sukeliamos taršos nitratais nuo kitų tokios taršos šaltinių, tai lėmė sprendimą visą šalį laikyti taršai nitratais jautria zona.Reikšminiai žodžiai: Agrarinės aplinkosaugos politika; Aplinkosaugos politika; Karstinė zona; Lietuvos karstinė zona; Vandens kokybė; Agri-environmental policy; Environmental policy; Karst zone; Lithuania; Lithuanian karst zone; Water quality.
ENTo ensure water quality in the country’s karst region, Lithuania introduced restrictions on agricultural activities in this region. A small class of the Lithuanian technocrat elite came up with the idea of restricting agricultural activities and it was based on the method of “narrow and in-depth” zonal management. The implementation of the new mechanism for regulation of agricultural activities is supervised by public institutions; however the staff of the late Soviet era still work in these institutions at the local level. Efficient implementation and supervision of the mechanism for restriction of agricultural activities is also hindered by the national land reform. The land reform drastically increased the number of agricultural farms in Lithuania and lead to the emergence of a number of agricultural entities of various types in rural regions with farms of different sizes, different specialisation and qualification level. The Europeanisation process of the water policy encourages Lithuania to refuse the “narrow and in-depth” zonal management of karst regions. It is especially relevant in the implementation of the Nitrates Directive of the European Union (EU). The implementation of this Directive caused bilateral disputes between the EU and a small group of the major representatives of the Lithuanian authorities and experts who used the expertise of the Scandinavian countries in the area. Lithuanian officials were unable to separate the nitrate pollution caused by agriculture from other sources of such pollution, and consequently a decision was taken to consider the entire country a zone sensitive to nitrate pollution.
