Is artificial intelligence capable of thinking philosophically?

LTFilosofinį mąstymą laikome retu ir išskirtiniu žmogaus proto gebėjimu, dėl to klausimas, ar dirbtinis intelektas yra pajėgus filosofiškai mąstyti, gali būti keliamas kaip bendresnio klausimo, ar ateityje iš viso išliks žmogiškosios veiklos sričių, kuriose dirbtinio intelekto technologijos neįstengs pakeisti žmogaus, dalis. Keliama hipotezė, kad filosofinis mąstymas kaip tik ir bus viena iš tokių veiklų, kuriose minėtos technologijos nepajėgs pakeisti žmogaus. Šis klausimas yra aktualus atsižvelgiant į tai, kad dirbtinis intelektas, kaip ir bet kuri technologija, kuri savaime nėra nei gera, nei bloga, bet gali būti panaudojama tiek geriems, tiek ir blogiems tikslams, ateityje, akivaizdu, bus pasitelkiamas ne tik žmogaus naudai, kaip jo pagalbininkas, bet ir kaip žmogaus varžovas negailestingoje konkurencinėje kovoje. Turint mintyje, jog tai, ką va diname dirbtiniu intelektu, iš tiesų tėra didieji kalbos modeliai, kuriais mėginama simuliuoti natūralią žmogaus kalbą ir natūralų jo mąstymą, straipsnyje analizuojami du klausimai - pirmasis, ar dirbtinis intelektas yra pajėgus mąstyti ar bent simuliuoti žmogaus mąstymą, ir antrasis, ar dirbtinis intelektas yra pajėgus filosofiškai mąstyti ar bent simuliuoti filosofinį mąstymą. Argumentuojama, kad dirbtinis intelektas, nors ir negebėdamas mąstyti, vis dėlto yra pajėgus gana įtikinamai simuliuoti paprastą, kasdienį žmogaus mąstymą, tačiau, kita vertus, nėra pajėgus nei filosofiškai mąstyti, nei filosofinio mąstymo įtikinamai simuliuoti.Išskirtiniu filosofinio mąstymu bruožu laikant individualumą ir gebėjimą remtis individualia patirtimi, o patį individualumą siejant su materialumu ir kūniškumu, daroma išvada, kad pats žmogaus kūniškumas, vienu atžvilgiu lemiantis žmogaus ir natūralaus jo proto netobulumą, sudarantį prielaidas dirbtinio intelekto technologijoms įgyti santykinį pranašumą prieš žmogų, kitu - būtent pajėgumo mąstyti filosofiškai - atžvilgiu suteikia žmogui paradoksalų pranašumą, kylantį iš pačios dialektinės tobulumo ir netobulumo sąveikos, suteikiančios natūraliam žmogiškajam protui pajėgumą suvokti savo prigimtines ribas, kuris savo ruožtu leidžia įgyti išminties, pranokstančios paprastą daugžinystę ir neįmanomos simuliuoti dirbtinio intelekto technologijomis, bei kelti egzistencijos prasmės klausimą. Pagrindiniai žodžiai, dirbtinis intelektas, didieji kalbos modeliai, natūralus protas, paprastas žmogiškasis mąstymas, filosofinis mąstymas.

ENWe view philosophical thinking as a rare and unique faculty of the human mind, so the question of whether artificial intelligence is capable of philosophical thought can be raised as part of a more general question of whether there will be any areas of human activity in the future in which AI technology will not be able to replace humans. The hypothesis has been proposed that philosophical thinking will be precisely one of the activities in which this technology will not be able to replace humans. This question is relevant in view of the fact that artificial intelligence, like any technology that is neither good nor bad in itself but can be used for both good and bad purposes, will obviously be used in the future not only for humanity’s benefit, as a helper, but also as a rival in a ruthless competitive struggle. Given that what we call artificial intelligence is really just large language models that attempt to simulate natural human language and natural human thought, this article addresses two questions: First, whether artificial intelligence is capable of thinking, or at least simulating human thought, and second, whether artificial intelligence is capable of thinking philosophically, or at least simulating philosophical thought. It is argued that while AI is not able to reason, it is still capable of simulating ordinary, everyday human thinking quite convincingly, but on the other hand, it is not capable of philosophical reasoning, nor of convincingly simulating philosophical reasoning.By considering individuality and the ability to draw on individual experience the hallmark of philosophical thinking, and by connecting individuality to materiality and corporeality, the conclusion is reached that it is the very corporeality of man that in one respect determines the imperfection of the human being and of the natural human mind and which makes it possible for AI technology to gain a comparative superiority over humans, but in another respect, namely the capacity to think philosophically, gives man a paradoxical advantage, arising from the very dialectical interaction between perfection and imperfection, which gives the natural human mind the capacity to perceive its own natural limitations, which in turn makes it possible for it to acquire a wisdom that transcends mere comprehensive knowledge and is impossible to simulate by artificial intelligence technology, and to question the meaning of existence. Keywords: artificial intelligence, large language models, natural intelligence, ordinary human thinking, philosophical thinking.