The Good vs. ‘‘the own’’ : moral identity of the (post-)Soviet Lithuania
LTKą reiškia perestroika? Nėra abejonių, kad ji atvedė mus į Šaltojo karo pabaigą ir fundamentaliai pakeitė tarptautinę situaciją. Visgi dėl perestroikos pasekmių nesutariama. Perestroika baigėsi Sovietų sąjungos žlugimu. Viena vertus, šį faktą galima vertinti teigiamai: atsivėrė galimybės atskleisti istorinę tiesą ir sukurti nepriklausomas demokratiškas valstybes. Kita vertus, tas pats faktas gali būti siejamas su Sovietų sąjungos dezintegracija, dalies Rusijos teritorijos ir ekonomijos praradimu, kaip teigia Gorbačiovo fondo prezidentas Viktoras Kuvaldinas. Nėra vieno bendro perestroikos apibrėžimo, bet Lietuvai ji reiškia labai konkretų dalyką. Šiame straipsnyje klausiu: ką perestroika reiškia šiandienos Lietuvai ir posovietiniam gyvenimui? Ar perestroika baigėsi sėkme ar nesėkme? Į perestroiką žvelgiu iš moralinės pozicijos, teigdama, kad perestroika atvėrė duris ypač svarbiam pasirinkimui tarp kelių alternatyvų. Kai buvo pasirinkta, atsiskleidė tam tikri ateities tikslų matymo ir praeities vertinimo būdai. Straipsnyje daugiausia kalbu apie moralinę prisitaikymo (pasipriešinimo) veiksmo sovietiniame režime reikšmę, "savų vertybių" ir gėrio konfliktą sovietinėje sistemoje, laisvės vaidmenį ir determinizmą istorijoje. I. Kanto pareigos ir kategorinio imperatyvo samprata pasitelkiama kaip teorinis modelis analizuoti pasirinkimo situacijas.Reikšminiai žodžiai: Perestroika; Pasipriešinimas ir prisitaikymas; Postsovietinė transformacija; Kanto moralės teorija.; Perestrojka; Accomodation and resistance; Post-Soviet transformation; Kant's moral theory.
ENWhat is the meaning of perestrojka? There is no doubt that it led to the end of the Cold War and had a huge impact on the international situation. Nevertheless, there is no consensus as to the outcomes of perestrojka. Perestrojka brought about the collapse of the Soviet Union. This fact might be interpreted positively: it opened the possibility to restore historical truth and to create independent democratic states. From another perspective, it can be conceived negatively as a destruction of the integrity of the Soviet Union and the loss of a part of the territory as well as the economy of Russia (according to the President of the Gorbacˇev Foundation, Viktor Kuvaldin, during the conference ‘‘Revisiting Perestroika- Processes and Alternatives''). Perestrojka has no one definite general meaning, but it has a very specific one for Lithuania. In this paper I ask: What is the meaning of perestrojka for contemporary Lithuania and for post-Soviet life? Was perestrojka a failure or a success? I approach perestrojka from a moral point of view, suggesting that the perestrojka made possible a fundamental choice between several alternatives. Once the choice was made the specificity of future goals and evaluation of the past opened up. I concentrate on the moral value of the act of accommodation (and resistance) to the Soviet regime, on the conflict of values represented by the ‘‘nation's own'' and the goodness of the political order, and on the role of freedom and determinism in history. Immanuel Kant's conception of duty and the categorical imperative is used as a model for the analysis of the situation of choice. [From the publication]
- Dominikonai Lietuvos kultūroje / Viktoras Petkus. Vilnius : Petro ofsetas, 2004. 1049 p.
- Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje, 1940-1990 : dokumentų rinkinys / [sudarytojai Juozapas Romualdas Bagušauskas, Arūnas Streikus]. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005. 488 p.
- Nenutrūkusi styga : prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje / Nerija Putinaitė. Vilnius : Aidai, 2007. 306 p.
- Sovietų režimo pastangos pakeisti Lietuvos gyventojų tautinį identitetą / Arūnas Streikus. Genocidas ir rezistencija. 2007, 1 (21), p. 7-30.
