Kantizmo sklaida

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kantizmo sklaida
Keywords:
LT
Imanuelis Kantas (Immanuel Kant); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Filosofija / Philosophy.
Summary / Abstract:

LTApibendrinant Kanto filosofijos sklaidą Apšvietos epochoje Lietuvoje, derėtų konstatuoti, kad kantizmas netapo vientisesne filosofine kryptimi. Kantizmas formavosi paskiromis grandimis. Nutrūkus vienai kantizmo grandžiai, nutrūkdavo ir jos keltos problemos. Tokioje trūkinėjančioje kantizmo sklaidoje vien Abichto filosofija buvo kryptinga, sisteminga, netgi monumentali. Su Apšvietos epochos pabaiga, davusią pradžią romantizmo laikotarpiui, Kanto filosofija nenueina į istorijos gūdumą. Kanto etikos nuostatos, nors ir praradusios savo pirmapradį skambesį, atsispindi konkursiniame Juozapo Vaitiekaus Goluchovskio darbe, davusiame pradžią jo Vilniaus laikotarpio kūrybinei veiklai. Paskutiniame, jau su Lenkija susijusiame kūrybos laikotarpyje jis, net ir itin aštriai pasisakęs prieš teorinę Kanto filosofiją, gana palankiai vertino jo etiką. Kur kas atidžiau kantizmą nagrinėjo katalikiškosios filosofijos. Vienose katalikiškosios filosofijos atšakose (Angelo Daugirdo filosofijoje) vis dar buvo galinėjamasi su Kanto iškeltomis problemomis, siekiant surasti filosofijai kuo kryptingiau katalikybės link vedantį kelią. Kitose atšakose (Eleonoros Ziemieckos, Florijono Bochvico darbuose) Kantas buvo tiesiog adoruojamas. Liudvikas Trinkovskis pripažino Kanto filosofiją buvus išganinga išeitimi iš materializmo klystkelių. Kujevskis vertė Kanto "Grynojo proto kritiką", vėliau parašė darbą "Sniadeckio ir kitų lenkų rašytojų klaidingų nuomonių ir priekaištų, nukreiptų prieš Kanto filosofijos sistemą, paneigimas". Kanto filosofija romantizmo laikotarpyje buvo ne tik reabilituota, bet ir iškeliama tiek kaip atsvara Apšvietos epochai, tiek kaip priešprieša plintančiam hėgelizmui.Reikšminiai žodžiai: Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Kant. Luthuania.

ENWhen summarizing the dissemination of Kantian philosophy in Lithuania in the Age of Enlightenment, it should be stated that it did not become an integral philosophic direction. Kantism formed in separate links. When one link was interrupted, the problems, examined by that link were also discontinued. In the situation of such interrupted dissemination of Kantism, only Abicht’s philosophy was single-minded, systematic and even monumental. With the end of the Age of Enlightenment, which begun the Age of Romanticism, Kantism was not forgotten. Although it lost its prime meaning, Kant’s ethic worldview is reflected in the study of Juozapas Vaitiekus Goluchovskis, which originated his Vilnius period. In his last creative period, already related to Poland, Goluchovskis, having already strictly denounced the theoretic Kantian philosophy, quite favourably appreciated his ethics. Catholic philosophies examined Kantism much more attentively. Certain branches of the Catholic philosophy (for instance, the philosophy of Angelas Daugirdas) still fought the problems, raised by Kant, in order to find a philosophic path, leading to Catholicism. Other branches (studies of Eleonora Ziemiecka, Florijonas Bochvicas) simply adored Kant. Liudvikas Trinkovskis recognized Kant’s philosophy as a saving way out of the materialism. Kujevskis translated Kant’s “Critique of Pure Reason” and later wrote the study, entitled “Sniadeckio ir kitų Lenkų Rašytojų Klaidingų Nuomonių ir Priekaištų, Nukreiptų prieš Kanto Filosofijos Sistemą, Paneigimas”. During the Age of Romanticism Kant’s philosophy was both rehabilitated and elevated as a counterbalance to both the Age of Enlightenment and the spreading Hegelism.

ISBN:
9789955868088
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/19029
Updated:
2013-04-28 19:01:46
Metrics:
Views: 42
Export: