Use of diacritics: towards a new standard of minority protection?
LTTarptautiniai žmogaus teisių apsaugos dokumentai įpareigoja valstybes imtis priemonių tam, kad būtų užtikrintas tautinių mažumų tapatybės išsaugojimas ir apsauga, tačiau būdas kuriuo tai įgyvendinama yra pasirenkamas pačios valstybės. Kai kurios valstybės leidžia tautinėms mažumoms rašyti ir naudoti savo vardą ir pavardę tautine kalba ir jos diakritiniais rašmenimis. Asmenų, priklausančių tautinei mažumai, teisė naudoti savo vardus ir pavardes jų tautine kalba turi būti laikoma jų fundamentalia teise išreikšti, išsaugoti ir vystyti jų tapatybę. Šiame straipsnyje yra apžvelgiamas teisinės bazės vystymasis tautinių mažumų aspektu. Taip pat nagrinėjama tautinių mažumų teisė naudoti savo vardus ir pavardes jų tautine kalba pagal tam tikrus tarptautinės teisės dokumentus. Taip pat aptariami apribojimai, suvaržymai tautinių mažumų atstovams rašyti savo vardus ir pavardes tautinės mažumos kalbos diakritiniais rašmenimis, kas tampa taisykle, o ne išimtimi. Visgi tarptautiniu lygmeniu tautinių mažumų teisių apsauga yra vystoma, priimamos naujos priemonės, siekiant apsaugoti asmenų, priklausančių tam tikrai tautinei ar kalbinei mažumai, tapatybę, kurios yra skatinamos kompetentingų tarptautinių organizacijų.
ENThe right of persons belonging to a national minority to use their names in their native language shall be considered as a fundamental element of the right to express, preserve and develop their identity. This article reviews the legal basis of new developments in protection of national minorities. The nature and extent of the right to use names in a minority language under selected international instruments are examined. There are also explored some constraints impeding the writing of personal names in diacritics of the minority language from becoming a universal norm rather than an exception.
