Meninio simbolio struktūra ir funkcijos: integruoto dailės mokymo teorinis pagrindimas

LTPostmodernizmo skleidžiamos pliuralizmo, poliariškumo, aksiologinio indiferentiškumo idėjos kelia asmenybės vientisumo problemą ir su tuo susijusias kitas problemas: stiliaus jausmo praradimą bei krypties stoką. Tai ypač aktualu dabartinei mokyklai, kai įgyvendinant švietimo reformą reikia pertvarkyti mokymo dalykų, tarp jų ir dailės, turinį. Šiame straipsnyje aptariamas vienas iš pastarojo dalyko turinio pertvarkos aspektų. Straipsnio objektas – integruotas meninis ugdymas šiuolaikinės kultūros kontekste. Specifinis pokomunistinis kultūrinis kontekstas kaip reakcija į buvusią autoritarinę ideologiją meninį ugdymą iškelia kaip „iracionalų“ elementą bendrojo lavinimo mokykloje dėstomų „racionalių“ dalykų sistemoje. Atsisakant logika, apibendrinimu, tradicija grindžiamų elementų pačiame meniniame ugdyme, artėjama prie kraštutinumo. Pagrindinė tyrimo problema – konceptualizavimo ir subjektyvaus patyrimo vienovė bei jų santykis, kuriant meninio ugdymo koncepciją, kurios tikslas – harmoninga ir vientisa asmenybė. Straipsnio tikslas – rasti meninio ugdymo erdvėje grandį, siejančią racionalumą ir iracionalumą, ir ją pagrįsti teoriškai. Keliami tokie uždaviniai: 1) aptarti meninio ugdymo kryptis dabartinės kultūros tendencijų požiūriu; 2) išnagrinėti simbolio, kaip integruojančio elemento, sampratą literatūroje tokiais aspektais: a) simbolio struktūra; b) simbolio funkcijos žmogaus sąmonėje ir kultūroje; 3) remiantis literatūra atskleisti simbolinę meno prigimtį; 4) rasti simbolio, kaip integralinio elemento, vietą meninio ugdymo struktūroje.Reikšminiai žodžiai: Meninis ugdymas; Modernizavimas ir postmodernizavimas dailės mokyme, simbolis; Modernizmas ir postmodernizmas; Simbolis; Simbolizmas; Art education; Modernisation and postmodernizavimas art training, Symbol; Modernism and postmodernism; Symbol; Symbolism.

ENThis article explores one aspect of the reconstruction of Art education contents. The unilateral Art education distinguishing just the racionalistic, cognitive perception of art or on the contrary - only irracionalistic, expressive approach leads to the one-sided, fragmental personality, not able to relate the accumulated knowledge and consequently to realise in a new creative process. The integral educational system provides the solution of the educational problem of the wholistic personality. This system is based on the relation of the apposite racionalistic and irracionalistic conceptions of Art, as well as on the relation of practice and theory. The main of this integration is a symbol, the main function of which in ail spheres of culture is the unity of oppositions, the accumulation and the preservation of new experience. The aim of the integral Art education - to develop the symbolizational ability as the basic function of human consciousness. [text from author]

• J. Laužiko integracijos idėjos dailės ugdymo turinyje / Dalia Matijkienė. Pedagogika. 2003, 68, p. 113-118.
• Teorija ir praktika integruoto dailės ugdymo koncepcijoje / Dalia Matijkienė. Pedagogika. 2001, 53, p. 89-95.