Suvainiškio bažnyčios istorija
LTApie Suvainiškio vienuolyną ir bažnyčią yra paskelbti du darbštaus kultūros istoriko Vlado Gasiūno straipsniai. Jau straipsnyje apie Čedasų miestelį nurodyta, jog 1691 m. Ratkūnų dvaro inventoriuje minima bažnytėlė. Dailės istorikas Vladas Gasiūnas surado Ratkūnų dvaro savininko Kazimiero Šumlianskio testamento, surašyto 1682 m. birželio 12 d., nuorašą. Tame testamente, be kita ko, nurodyta, jog jis pastatęs bažnytėlę ir paskyręs kasmet mokėti po 50 auksinų Panemunio bažnyčiai, kad tos bažnyčios vienuolyno kunigas kas trečią savaitę pastatytoje bažnytėlėje aukotų Mišias. 1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodui skirtame leidinyje Kupiškio dekanate nurodyta ir Ratkūnų bažnyčia, Panemunio filija. Todėl kyla abejonė, ar ta bažnytėlė buvo Ratkūnų dvare, ar Suvainiškyje. 1782 m. Antanas ir Antanina Kamarauskai Suvainiškyje pastatydino medinę Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią, kleboniją ir paskyrė aprūpinimą. Su jurisdika miestelyje bažnyčiai dovanoti du valakai ir 23 margai žemės be valstiečių. Be to, įsipareigota iš 20 tūkst. auksinų kapitalo kasmet bažnyčiai mokėti po 6 nuošimčius. Dar buvo skirta kasmet po 25 pūrus javų, įsipareigota duoti malkų, prireikus remontuoti bažnyčią. Įsteigta parapija. Pakviesti du atgailos regulinių kanauninkų vienuoliai, kurie įsikūrė klebonijoje. Pirmuoju klebonu paskirtas Tadas Rudgailavičius.
- Iš vienuolynų istorijos. Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės Vilnius : Diemedis, 1999 P. 201-210.
- Panevėžio vyskupija: istoriniai duomenys, pastoracinė veikla.. Vilnius : Katalikų akademija, 1998. 728 p.
- Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės. Vilnius : Diemedis, 1999. 417 p.
- Suvainiškio bažnyčia ir vienuolynas. Lietuvos dailės muziejaus metraštis 2001, 4, 45-57.
