Komentarz laryngalistyczny do wybranych formacji litewskich

LTSenųjų indoeuropiečių kalbų garsynas laringalistika – tai garsų išnykimą ir atsiradimą aiškinanti teorija, kuri pakeitė anksčiau vyravusį jaunagramatikių morfologinį požiūrį į indoeuropiečių kalbų prokalbę. Straipsnyje nagrinėjami baltų prokalbės balsių kaitos rekonstrukcijos inovacijų pavyzdžiai. Aptariami keli su laringalų išnykimu susiję morfonologiniai atvejai. Pirmas atvejis: laringalo išnykimas prieš i. (arti – ariu, gerti – geriu, gelti – geliu, lemti – lemiu, vemti - vemiu). Šio atvejo inovacija laikomi žodžiai sėti – sėju, kloti – kloju, griauti – griauju, pjauti – pjauju. Antras atvejis: laringalo išnykimas intarpiniuose kamienuose (dįla – delnas – dilti, kyla – kelti – kilti, byra – bernas - birti). Trečias atvejis: kai kurie pamatinio laipsnio daiktavardžiai laikytini VRDDHI tipo dariniais (ženklas, žentas, saulė, tęvas). Ketvirtas atvejis: dvibalsių atsiradimas išnykus laringalui (dienį, sausas, daviau, usta). Penktas atvejis: būdvardžių substantyvizacija priesagų pagalba (sūnus – sūnaus, balnas - balnius – balniaus, ratas – račius - račiaus). Šeštas atvejis: lietuvių kalbos priebalsiai „j“ ir „v“ kaip hiato išraiška išnykus laringalui (lijo – lyti – lieju, bijotis – bydyti; buvau – būti, siuvu – siūti, gruvu – grūti, kluvu – kliūti, kliautis). Septintas atvejis: nauji etimologiniai dariniai (kiauras, kluonas, pjauti, smėlys, statas, stogas, žioti(s)).Reikšminiai žodžiai: Antrinis dvigarsis; Derivacija; Etimologija; Istorinė fonetika; Laringalai; Laringalų teorija; Tvirtagalė; Tvirtapradė; Vediniai; Acute accent; Circumflex accent; Derivation; Derivative; Etymology; Historical phonetic; Laringal theory; Laryngeal theory; Secondary diftong.