Vienuolinis gyvenimas Gorodiščės abatiijoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Vienuolinis gyvenimas Gorodiščės abatiijoje
Alternative Title:
Vita monastica in abbatia Horodiscensi
In the Book:
Keywords:
LT
18 amžius; Baltarusija (Belarus); Trakai; Lietuva (Lithuania); Vienuolijos / Monasteries; Kariuomenė / Army; Vienuolijos / Monasteries.
Summary / Abstract:

LTGorodiščės abatija (įkurta 1662) dabar jau išnykusi, toli nuo dabartinės Lietuvos. Paskutiniai benediktinai paliko šį vienuolyną prieš 140 metų. Vienuolyno bažnyčią 1944 m. vasarą susprogdino vokiečių kariuomenė. Dabar Gorodiščė – tik menka gyvenvietė Baltarusijos pietuose, Pinsko rajone. Svarbiausias Gorodiščės fundacijos punktas – įpareigojimas naujajame vienuolyne laikytis visų pagrindinės Monte Cassino abatijos papročių. Epochoje, kai daugelis Lenkijos benediktinų vienuolynų buvo valdoma abatų pasauliečių (didikų), Gorodiščės abatija atsirado kaip laisvas nuo tokios praktikos vienuolynas. Smukusio benediktiniškojo gyvenimo aplinkoje Gorodiščė turėjo tapti pavyzdiniu vienuolynu, maitinamu ne deformuotos vietinės tradicijos, o gryno vienuoliškojo gyvenimo šaltinio. Monte Cassino vienuolyno benediktinai visiškai nevartojo mėsos. Tokį pat gyvenimo režimą Gorodiščės vienuoliams įsakmiai nustatė ir abatijos fundatorius Kopečius; 1717 m. pačios vienuolyno kapitulos prašymu toks gyvenimo būdas buvo dar kartą patvirtintas. Vis dėlto Gorodiščės bendruomenė jau XVIII a. viduryje ne vieną kartą mėgino sušvelninti rigoristinį gyvenimo būdą. Kiek vienuolių atvyko į Gorodiščę iš Monte Cassino, nežinoma. 1759 m. abatijoje gyveno 25 vienuoliai (16 tėvų, 5 klierikai, 1 brolis ir 3 naujokai); 1797 m. jų buvo vos 15 (12 tėvų, 2 klierikai, 1 brolis). Visi Lietuvos benediktinų vienuolynai (Gorodiščės, Nesvyžiaus ir Sen. Trakų) nesiekė kongregacijos vidurkio (28 vienuoliai), tačiau iš pastarųjų būtent Gorodiščės vienuolynas buvo pats gausiausias.Reikšminiai žodžiai: Banediktinai; Benediktinai; Gorodiščė; Gorodiščės abatija; Kasdienis gyvenimas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Monte Cassino vienuolynas; Vienuolių kasdienis gyvenimas, Polocko vaivada Jonas Karolis Kopečius; Vienuolynas; A monastery of Monte Cassino; Benedictines; Every day life; Everyday life of monks; Horodisce; Horodiscensis abbacy; Monastery; Polotsk voevoda Jan Karol Kopec; The Grand Duchy of Lithuania.

ENThe no longer existing Abbey of Horodysche (founded in 1662) was far away from present Lithuania. Last Benedictine monks left the monastery 140 years ago. The monastery’s church was blown up by the German military forces in summer 1944. Now, Horodysche is merely a small settlement in the south of Belarus, Pinsk District. The most important point in the foundation of the Abbey of Horodysche was an obligation to follow all the customs of main Monte Cassino Abbey in the new monastery. In the times, when most Polish Benedictine monasteries were run by secular abbots (nobles), the Abbey of Horodysche did not adhere to this tradition. The Abbey of Horodysche was meant to become an exemplary monastery nourished from the source of pure monastic life rather than the deformed local tradition in the context of the degraded Benedictine life. Benedictine monks from Monte Cassino monastery did not consume meat at all. The same regime was strictly set for the monks in Horodysche by founder Kopeć . In 1717, at the request of the monastery’s chapter, such way of life was repeatedly confirmed. Nevertheless, the community of Horodysche tried to soften the rigoristic lifestyle several times already in the mid-18th century. It is unknown how many monks came to Horodysche from Monte Cassino. In 1759, 25 monks (16 fathers, 5 ordinands, 1 brother and 3 newcomers) resided in the Abbey. In 1797, only 15 (12 fathers, 2 ordinands, 1 brother) were left. All Lithuanian Benedictine monasteries (in Horodysche, Nesvizh and Senieji Trakai) were under the congregation average (28 monasteries), however namely the monastery of Horodysche had the largest community among the latter.

ISBN:
9789955656593
Related Publications:
Lietuvos švietimo sistema aukštesniųjų klasių moksleivių požiūriu / Vincentas Lamanauskas, Laima Railienė. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2010, Nr. 3 (6), p. 10-19.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18794
Updated:
2022-01-28 11:48:32
Metrics:
Views: 36
Export: