Nationalismus und globalisierung: herausforderungen des 21. Jahrhunderts an Litauen
LTSimboline XX a. pradžia istorikai laiko I pasaulinį karą, pabaiga – Berlyno sienos griuvimą. Analogiškai XXI a. pradžia galima laikyti Niujorko prekybos centro apokalipsę. Mūsų akyse kaip muilo burbulai sprogo visos optimistinės pasaulio ateities teorijos apie įsigalinčią visuotinės taikos, tolerancijos, liberaliosios demokratijos erą. Lietuva neatpažįstamai pasikeitė nuo 1990 m., nors mes dažnai pamirštame esantys esminio lūžio jos istorijoje liudininkai. Akivaizdu, kad Lietuva greitai integruosis į visas Vakarų struktūras – politines, gynybines, ūkines. Bet tam nepakanka nuolankiai laukti strateginių didžiųjų valstybių sprendimų ir vykdyti Briuselio technokratų instrukcijas. Vienas labiausiai abejotinų aspektų dabartinėje globalizacijos teorijoje yra jos skelbiamas mirties nuosprendis nacionalizmui. Ši mintis ne nauja. Bet jei globalizacija ir toliau bus suprantama vien kaip kapitalo ir išteklių kontrolė pasauliniu mastu, tai tereikš, kad ši teorija tėra paprasta XIX a. suformuluotų idėjų išvestinė. Visgi, dar nėra visiškai aišku, į kokį pasaulį mes iš tikrųjų žengiame. Lietuva, kaip ir kitos tautinės valstybės, ateityje susidurs su rimtais išbandymais, tačiau jos tapatybės likimas daugiausia priklausys ne tiek nuo globalizacijos plėtros, kiek nuo pačių Lietuvos piliečių sąmoningumo ir įsipareigojimo savo istoriniam ir kultūriniam paveldui. Šiuo metu itin svarbu sutelkti dėmesį į religinės ir kultūrinės tolerancijos problemas.
ENAccording to historians, a symbolic beginning of the 20 century is marked by the WW1, and the end is marked by the fall of the Berlin Wall. By analogy, the beginning of the 21 century is marked by the apocalypse of the New York Trade Center. We have all witnessed the collapse of all the optimistic theories about the era of universal peace, tolerance and liberal democracy. Lithuania has changed markedly after 1990 although we often forget having witnessed the major break in our history. It is apparent, that Lithuania will quickly integrate into all the structures of Western world, including political, defensive and economic. However, it is not enough to wait for strategically decisions of the major states, and follow the instructions of Brussels technocrats. One of the most questionable aspects of the current globalization theory is the death sentence on nationalism. This idea is not a new one. But if globalization will continue to be understood only as a global control of capital and resources, this will prove that the theory is only a derivative of the ideas formed in the nineteenth century. However, it is not exactly clear what kind of world we are moving to. Lithuania likewise the other nation-states will face serious challenges in the future, however, the question of its identity will depend not so much on the spread of globalization but more on the awareness and commitment to the historical and cultural heritage of the very citizens. Currently, the most important thing is to focus on the issues of religious and cultural tolerance.
