Die entwicklung der verfassungen der Baltischen staaten in der zwischenkriegszeit
LTRytų Pabaltijo valstybės yra Europos integracijos proceso dalyvės. Dėl šios priežasties jos turi transformuoti savo teisinę sistemą taip, kad ji atitiktų Europos Sąjungos standartus. Teisinės sistemos pagrindas yra Konstitucija. Jos stabilumas privalo būti išsaugotas, tačiau ir Pagrindinis įstatymas turi būti toliau plėtojamas ir tobulinamas. Besivienijanti Europa ir jos institucijos yra nuėjusios ilgą raidos kelią. Pabaltijo valstybių patirtis taip pat gali pasirodyti svarbi ir naudinga, jei pamėgintume išsiaiškinti, kaip šiose valstybėse buvo priimtos pirmosios Konstitucijos ir kaip (ir kodėl) audringuoju tarpukariu Pagrindiniai įstatymi vis būdavo keičiami. Pabaltijo valstybių bendrumas ir panašumas krito į akis seniai, anksčiau nei viską niveliavo sovietmetis. Nuo neatmenamų laikų Pabaltijo tautas vienija bendros grėsmės, ir net dabar, stojant į NATO, Rytų Pabaltijys yra geopolitiškai labai pavojinga vieta. Modernios demokratiškos konstitucijos Pabaltijo valstybėse pirmą kartą buvo priimtos vienu ir tuo pačiu metu, tuoj po Pirmojo pasaulinio karo (nors Lietuvoje verta prisiminti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją, kuri, tiesa, veikė labai trumpai). Visų trijų konstitucijų pagrindan dėtos politinės ir asmens laisvės, demokratinė valstybės sandara. Straipsnyje analizuojami šių konstitucijų panašumasi ir skirtumai, vidaus ir išorės veiksniai, veikę tolesnę visų trijų Rytų Pabaltijo valstybių konstitucinę raidą.
ENThe East Baltic states do not participate in Europe integration process. For this purpose, they should transform their legal system so that it would correspond to the standards of the European Union. The Constitution if the basis of the legal system. Its stability should be preserved, but the Main Law (the Constitution) should be further improved and developed too. The integration of Europe and its institutions have passed are long way of development. Experiences of the Baltic countries might seem important and useful if we tried to analyse who did they adopted their first Constitutions and who (and why) they were changed during the roaring interwar. The similarity and the commonness of the Baltic states was obvious from the deep past, much earlier that everything was equalized by the soviets. Since the deep past, the Baltic nations were exposed to the same risks, and even now, when these countries are on the threshold to NATO, geopolitical conditions of the East Baltic countries is very dangerous. Modern democratic Constitutions of the Baltic states were adopted about the same time – right after WW1 (however the Lithuanian Constitution of 3 May 1791, which acted for a very short time, should be noted too). All three constitutions were based on political and individual liberties, and the democratic structures of states. The article analyses similarities and differences of those constitutions, and internal and external factors fro constitutional development of all three East Baltic states.
