Some preliminary remarks on spatial distinctions in Lithuanian

LTErdvės suvokimas baltų kalbose kol kas nėra išsamiai išnagrinėtas. Ankstesniuose darbuose buvo tyrinėjami vietos reikšmės konstrukcijų morfologiniai ir sintaksiniai bruožai. Toks formalusis aprašymas nesudaro galimybės suprasti erdvės modeliavimo principų, kadangi kreipia dėmesį tiktai į formaliąją kalbos sistemos dalį, nepaliesdamas realybės pažinimo procesų, kurie sąlygoja apibrėžtų gramatinių struktūrų vartojimą. Pagrindinis straipsnio tikslas - remiantis kognityvinės lingvistikos principais pateikti pagrindus detalesniam erdvės aprašymui. Straipsnyje trumpai aprašytos svarbiausios kalbos priemonėmis reiškiamos vietos objektų geometrines savybės. Erdvės scenos elementai nėra lygiaverčiai. Tam tikri fragmentai yra nuolatos atrenkami visai scenai atstovauti, o kiti paprastai neturi didesnės reikšmės ir būna praleidžiami. Toks erdvei aprašyti reikalingų elementų pasirinkimo procesas yra vadinamas schematizavimu. Šio proceso metu išrenkamas referencinis objektas, straipsnyje vadinamas Fonu, kuris yra atramos taškas pirminio objekto lokalizacijai apibūdinti. Straipsnyje pateikti principai, kuriais remdamiesi kalbos vartotojai pasirenka Foną; taip pat bandoma nagrinėti įvairius lokalizacijos apibūdinimo būdus, kurie, beje, priklauso ir nuo geometrinių Figūros ir Fono savybių. Pristatomos dvi Amerikos kognityvinės mokyklos atstovų teorijos. Aptariamos jose vartojamos sąvokos "prototipas" ir "idealioji reikšmė", kurios erdvės nagrinėjimui suteikia papildomų galimybių. Šių teorijų pritaikymas baltų kalbų tyrinėjimams, be abejo, padėtų atskleisti naujus vietos raiškos aspektus.Reikšminiai žodžiai: Erdvės raiška; Kognityvinė lingvistika; Objektas; Prielinksnis; Idealioji reikšmė; Spatial expression; Cognitive linguistics; Lithuanian; Object; Preposition; Ideal meaning.

ENThe perception of space in the Baltic languages has not been thoroughly examined yet. Previous works explored morphological and syntactic features of structures with the meaning of place. Such a formal description does not enable the understanding of principles of modelling the space, since it focuses only on a formal part of linguistic system without paying attention to real cognitive processes that give rise to the use of grammatical structures defined. The main objective of the article is to create a framework for more detailed description of the space, on the basis of cognitive linguistics principles. The article briefly describes the most important geometrical properties of features of places expressed by linguistic means. Elements of a space stage are not equal. Some fragments are continually selected to represent the entire scene, while others do not have a higher profile and usually are omitted. Such process of choosing elements necessary for the description of the space is called schematization. During this process, the authors selects the reference object (in an article referred to as the Background), which is the reference point for the description of localisation of the primary object. The article delivers principles that constitute the basis for choosing the Background for the users of language; it also attempts to examine various techniques of describing localization, which, moreover, depend on the geometric properties of the Figure and Background. The article presents two theories of the representatives of the American cognitive school. It discusses the terms “prototype” and the “ideal value” that deliver additional opportunities to the examination of the space. The application of these theories in studies of the Baltic language undoubtedly will help to reveal new aspects of expressing the place.