Lingvistinės stilistikos užuomazgos Prano Skardžiaus ir Petro Joniko darbuose

LTPranas Skardžius (1899-1975) ir Petras Jonikas (1906-1996) - žymūs lietuvių kalbininkai, dirbę tiek mokslo tiriamąjį, tiek ir kalbos kultūros darbą. Jonikas daugiausia tyrinėjo įvairias bendrinės kalbos istorijos problemas. Skardžiaus moksliniai tyrimai aprėpė ir lietuvių kalbos istoriją, ir bendrinę lietuvių kalbą. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje rašomosios bendrinės kalbos funkcinių stilių - meninio, mokslinio, publicistinio, kanceliarinio-susiformavimas leido minimo laikotarpio iškiliems kalbininkams Skardžiui ir Jonikui kelti idėją apie stilistinį lietuvių kalbos tyrimą, numatyti tokio tyrimo strategiją, taktiką ir tyrimo uždavinius. Jonikas pirmasis iš lietuvių kalbininkų diegė Prahos lingvistinės mokyklos atstovų funkcinės kalbos kultūros bei funkcinės stilistikos teoriją. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje filosofo Šalkauskio ir Joniko diskutuota dėl poetinės kalbos ir bendrinės kalbos normų santykio. Šalkauskio požiūris, kad pagrindinis poezijos kalbos, stiliaus šaltinis - norminė kalba - dabartinės funkcinės stilistikos akimis yra per siauras. Joniko teiginiai artimesni XX a. aštuntojo dešimtmečio struktūrinės poetikos atstovų teorinei minčiai. Skardžius, remdamasis Baily, Vosslerio, Spitzerio pažiūromis į literatūrinę ir lingvistinę stilistiką, taip pat skiria šias dvi stilistikos kryptis. Lingvistinės stilistikos tiriamasis objektas: 1) atskiros stilių rūšys, 2) stilistinės kalbos išgalės, 3) tautinio stiliaus puoselėjimas, 4) individualusis stilius. Toks stilistikos objekto suvokimas buvo naujas ir perspektyvus, todėl toliau plėtojami tyrimai minėtomis kryptimis kitų tyrėjų.

ENPranas Skardžius (1899-1975) and Petras Jonikas (1906-1996) are famous Lithuanian linguists who have worked in both academic research and language cultural areas. Jonikas mostly studied various problems from the history of standard language. Skardžius research covered the history of Lithuanian language and the standard Lithuanian language. In 1930’s, the formation of functional styles in standard written Lithuanian (artistic, scientific, journalistic, and business) allowed salient linguists of that time Skardžius and Jonikas generate ideas about stylistic analysis of the Lithuanian language, and set a strategy, tactics, and tasks for such a research. Jonikas was the first Lithuanian linguist who implemented language culture and functional stylistics the theory of Prague Linguistic School. In 1930’s philosopher Twentieth century Thirties and philosopher Šalkauskis and Jonikas discusses the relationship between linguistic norms of poetic language and standard languages. From a contemporary perspective, Šalkauskis attitude that standard language is a primary source of poetry is too narrow. Jonikas statements are closer to theoretical thoughts of the representatives of poetics of the 20th c. On the basis of Baily, Vossler, and Spitzer approaches to literal and linguistic stylistics, Skardžius outlines the following two stylistic trends. Linguistic stylistic research object: 1) the individual types of styles; 2) stylistic resources of language; 3) fostering national style; and 4) individual style. This perception of stylistic object was new and perspective, thus such research directions were followed by other researchers.