Od Palemona do Giedymina. Latopis Wielkiego Księstwa Litewskiego i Żmudzkiego a przeszłość Litwy w dziełach Augustyna Rotundusa

LTStraipsnyje yra analizuojama Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės kronika, ir kokia atsiskleidžia praeitis Augustino Rotundo (~ 1520–1582 metus) veikaluose. Autorius glaustai aptaria Augustino Rotundo asmenybę, kokioje šeimoje jis gimė, pristato jo mokslinį kelią bei tolimesnę veiklą. Literatūros istorijoje šis asmuo labiausiai žinomas dėl 1564 m. parašyto savo kūrinio „Lenko pasikalbėjimas su lietuviu“, nors kai kurie šiuolaikiniai tyrinėtojai mano, kad šio kūrinio autorystė priklauso ne vienam asmeniui. Minimas kūrinys ypatingai svarbus tuo, kad jame yra nagrinėjama Jogailaičių dinastijos kilmė. Dėl šios priežasties Augustinas Rotundas netgi yra vadinamas pirmuoju Lietuvos istoriku. Būtent jo minėtas veikalas ir 1576 m. sukurtas „Epitome Principam Lituaniae a migratione Italorum P. Libone vel. ut Lituanica historia scribit, Palemone Duce usque ad Jagellones“ Augustiną Rotundą pristato kaip istoriką. Straipsnyje aptariama Lietuvos metraščiuose užfiksuota lietuvių kilmės iš romėnų legenda, kai į Lietuvą atvyko Palemonas, o su juo penki šimtai Romos patricijų giminių, tarp kurių buvo Kentaurų, Stulpų, Rožės ir Ursinų giminių atstovai. Autorius analizuoja Augustino Rotundo darbų ir Lietuvos metraščių sąlyčio taškus. Janas Jurkiewiczius daugiau dėmesio skiria legendiniam Palemonui ir Kentaurų giminei, Jogailaičių protėviams, Lietuvos pavadinimo ir herbo, lietuvių kovų su rusų kunigaikščiais ir totoriais klausimų aptarimui.Reikšminiai žodžiai: Augustinas Rotunfas; Etnogenetinės legendos; Istoriografija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Augustinas Rotundas, apie 1520-1582 (Rotundus Mieleski); Metraščiai ir kronikos; Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski); Teorija; Augustin Rotundus; Chronicles; Ethnogenetical legends; Historiography; Annals and chronicles; Maciej Stryjkowski; Origin; Theory.

ENThe article deals with the analysis of the Chronicle of Lithuania and the Grand Duchy of Samogitia, as well as of the past depicted in the works by Augustinus Rotundus (~1520–1582). The author briefly discusses Rotundus’s personality, the family he was born in, presents his scientific path and further activities. This person is best known in the history of literature because of his work “Conversations of Pole with Lithuanian” written in 1564, although some contemporary researchers are of the opinion that several authors wrote this work. The work concerned is particularly important because it deals with the origin of the Jagiellonian Dynasty. This is the reason why Rotundus is even called the first Lithuanian historian. Namely this work and “Epitome Principam Lituaniae a migratione Italorum P. Libone vel. ut Lituanica historia scribit, Palemone Duce usque ad Jagellones”, created in 1576, introduce Rotundus as a historian. The article contains discussions about the legend on the Roman descent of Lithuanians, recorded in the Lithuanian Chronicles, when Palemon together with 500 Roman patrician families, including the representatives of the Centaurus, Columna, Rose and Orsini families, came to Lithuania. The author analyses common points in Rotundus’s works and the Lithuanian Chronicles. Jan Jurkiewicz focuses more on legendary Palemon and the Centaurus family, the ancestors of the Jagiellonians, discussions about the name and the coat of arms of Lithuania, issues related to the battles between Lithuanians and Russian dukes as well as Tartars.

• From imagination to political reality? The Grand Duchy of Lithuania as a successor of Rome in the early modern historiography (15th-18th centuries) / Joanna Orzeł. Open political science. 2018, 1, p. 170-181.
• Kogo na sejmie lubelskim reprezentował Augustyn Rotundus Mieleski († 1582), wójt wileński i sekretarz królewski / Aivas Ragauskas. Unia Lubelska 1569 roku i unie w Europie Środkowo-Wschodniej / redakacja naukowa Jacek Krochmal. Warszawa : Archiwum Główne Akt Dawnych, 2020. P. 122-139.
• Matas Pretorijus - falsifikatorius arplėtotojas? Veidivuičio ir Brutenio legenda / Ingė Lukšaitė. Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime / sudarytoja Rūta Čapaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. P. 237-267.
• Образы ранней Литвы - некоторые проблемы отражения в средневековой славянской письменности (до XVII в.) / А. Ю. Дворниченко, Р.-Е. А. Кудрявцева. Палеоросия. Древняя Русь: во времени, в личностях, в идеях. 2021, 3 (15), p. 189-206.