Lithuanian būti with the infinitive as a modal expression and its Latvian counterparts

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Lithuanian būti with the infinitive as a modal expression and its Latvian counterparts
Alternative Title:
Lietuvių kalbos sintaksinė struktūra Ъпи su bendratimi' kaip modalinė konstrukcija ir jos latviški atitikmenys
In the Journal:
Acta linguistica Lithuanica. 2001, t. 44, p. 71-87
Keywords:
LT
konstrukcija su bendratimi; modalinė konstrukcija; latvių kalba.
Summary / Abstract:

LTDabartinėse baltų kalbose konstrukcija ‘būti su bendratimi’ yra vartojama kaip modalinė konstrukcija su būtinybės reikšme. Ji atsirado prie egzistencinės konstrukcijos su subjekto vardininku prišliejus tikslo bendratį: "(man) yra namai matyti/statyti". Visa konstrukcija buvo vartojama galimybei arba būtinybei reikšti. Veiksnį perprasminus kaip bendraties papildinį, veiksmažodis pradėjo eiti modalinio veiksmažodžio funkciją. Konstrukcijos reikšmė susiaurėjo ir vietoj silpnai diferencijuotų galimybės arba būtinybės reikšmių įsigalėjo būtinybės reikšmė. Konstrukcija "namai matyti" yra reliktinė ir sintaksiniu, ir semantiniu atžvilgiu. Latvių kalboje naujesnioji (būtinybę reiškianti) konstrukcija labiau paplitusi, nei lietuvių kalboje. Senesnioji (atitinkanti liet. "namai matyti") yra išlikusi tik reliktiniu pavidalu. Literatūroje kaip lietuviškos konstrukcijos "namai matyti" atitikmenys cituojamos konstrukcijos yra naujesnės, kitokios struktūros: jose subjekto naudininkas pakeistas vardininku, o vietoj proklitiškai prie bendraties prišlieto neiginio jose yra išsivystęs ypatingas neiginio tipas: pal. "zirgs vezumu ne pavilkt" greta senesnės "zirgam vezumu nepavilkt". Šio sintaksinio pakeitimo mechanizmas nėra visai aiškus. Keliama mintis, kad sakiniuose su neišreikštu apibendrintu subjektu nulinis naudininko subjektas galėjo būti perprasmintas kaip nulinė vardininko subjekto realizacija, ir kad vėliau buvo įsivesti eksplicitiniai vardininko subjektai. Tačiau neatmestina ir galimybė sieti naująsias konstrukcijas su naratyvine bendratimi.

ENIn Baltic, būti + infinitive is now used as a modal construction expressing necessity. It developed out of an existential construction with būti, expanded with an infinitive of purpose (namas yra statyti 'there is a house to be built' ->'a house can/should be built'). This construction, originally vague between possibility and necessity, subsequently became specialised in the meaning of necessity. The original nominative with būti was reanalysed as an object and replaced with the accusative. Whereas the type expressing necessity is productive in both Lithuanian and Latvian, only Lithuanian has retained the original construction with a nominative as an expression of possibility (man namai matyti 'I can see the house'). Latvian counterparts to this construction are sometimes cited in the literature, but they represent a different syntactic type which is an innovation of Latvian: it is characterised by a nominative instead of the original dative for the agent/modal subject and a different status of the negation: zirgam vezumu nepavilkt ->zirgs vezumu ne pavilkt. [From the publication]

ISSN:
1648-4444
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18435
Updated:
2018-12-20 22:53:51
Metrics:
Views: 70    Downloads: 1
Export: