Starolitewskie żmuo, żmunį na tle prabałtyckich rzeczowników atematycznych

• Senosios lietuvių kalbos žmuo, žmunį atsižvelgiant į atematinių daiktavardžių paradigmą
• Old Lithuanian zmuo, zmunį against the background of the protobaltic athematic nouns

LTDaukšos "Postilėje" acс. sg. žmunį ir nom. du. žmune turi kirčio ženklą ant trumpojo skiemens. Kiti netiesioginiai linksniai nepaliudyti. Neaišku, kaip atsirado kamienas žmun-, kurio negalima paaiškinti pagal kitas priebalsinio -en- kamieno formas. Remiantis formų šuo: šunes santykiu, kur genityvo forma atitinka paveldėtą modelį (ide. *k'u-n-es), reikėtų tikėtis daiktavardžio žmuo genityvo *žumnes. Tai būtų praformos *g'hm-n-es atitikmuo. Priesaga su neskiemeniniu -n- būtų sąlygojusi skiemeninę šaknies baigmens formą, kurios pralietuviškas refleksas būtų -um-. Tačiau žm(uo) alomorfą žum(n)- pakeitė žmu(n)-. Iš pažiūros panašu į metatezę: *žum(n)- >*žmu(n)-, bet jos priežastis neaiški. Čia šakninis morfas žm- galėjo būti pagal nominatyvą apibendrintas kitiems linksniams (pakitimą galėjo skatinti ir tai, kad lietuvių kalboje nėra žodžių, prasidedančių žum-). Pagal ved. śvanam <*k'w-on-m pavyzdį reikėtų laukti akuzatyvo pralie. *šv-an-in 'šunį'. Priesagos nykstamąjį laipsnį čia reikėtų aiškinti genityvo formos įtaka: šun(į) pakeitė *švan(į) pagal šun(es) pavyzdį. Panašiai pirminė forma *žman(į) galėjo prisiderinti prie genityvo žmun(es) ir virsti forma žmunį. Aiškinant genityvo lemiamą vaidmenį daiktavardžio žmuo paradigmos kitimui, remiamasi ir lietuvių bei slavų kalbų silpnųjų atematinių kamienų daiktavardžiais, pvz., lie. širdìs, dùrys, sl. vьsь. Atkreiptas dėmesys ir į bendresnį dalyką: trinariai alomorfai (pvz., *švon : *švan-: šun-) paprastai keičiami dvinariais (pvz., šuo : šun-). Pateikiama ir daugiau "bitematizmą" atspindinčių lietuvių kalbos linksniavimo pavyzdžių.Reikšminiai žodžiai: Senoji lietuvių kalba; Formos žmuo ir žmunį; Atematinis daiktavardis; Kamienas; Alomorfas; Old Lithuanian; Forms žmuo and žmunį; Athematic noun; Stem; Allomorph.

ENIn Daukša's Postilė, the forms асе. sg. žmunį and nom. du. žmune have a stress mark placed over a short syllable. No other oblique cases are attested. The principal question that rises here is how to account for the stem žmun-, which cannot be explained in the framework of the consonantal declension with a stem in -en-. If we take as our point of departure the relationship between the forms šuo : šunes, where the genitive corresponds to the inherited model (PIE *k'u-n-es), we are entitled to expect alongside žmuo a genitive *žumnes. This would be a reflex of *g'hm-n-es. The suffix, in its non-syllabic variety -n-, would have induced a syllabic realisation of the root-final -m-, the regular Proto-Lithuanian reflex of which would be -um-. The allomorphic relationship of žum(n)- to žm(uo) was, however, eliminated in favour of žmun-. On the face of it, this looks like a metathesis *žumn- >*žmun-. But the motive behind this change remains unclear. A possible explanation could be that the root morph žm- spread from the nominative to the oblique cases (the fact that Lithuanian has no words beginning with tžum-could somehow have contributed to this). In the accusative we would expect, on the basis of Vedic svanam <*k'w-on-m, a Proto-Lithuanian reflex *šv-an-in 'dog'. The generalisation of the zero grade of the suffix should be attributed to the influence of the genitive: šun (į) replaced *švan(į) under the influence of šun(es).By analogy, we could assume an original *žman(į) to have been assimilated to the genitive žmun(es) to yield the attested žmunį. In order to explain the crucial role played by the genitive singular in this remake of the paradigm of žmuo, the parallel of the Lithuanian and/or Slavonic nouns built on weak grade athematic stems, such as širdis, durys, ш ь , is invoked. Attention is also drawn to an observation of a more general nature, viz. that a ternary allomorphic series (e.g., *švon: *švan-: *šun-) is usually replaced with a binary one (e.g., šuo : šun-). Other instances of this 'bithematism' in Lithuanian declension arc cited in support of this. [From the publication]