LTKalavijuočių ir Kryžiuočių ordinams nuolat teko kovoti su laiku norint išlaikyti karinės technikos pranašumus, nes pagonys, su kuriais jie kovojo, troško perimti karines žinias ir jas pritaikyti savo karinėje technikoje. Lietuviai, skirtingai nei suomiai, estai ar prūsai, liko paskutiniai pagonys Europoje, kurie niekada nebuvo nukariauti ir pajungti karinių ordinų. Svarbiausieji Baltijos kryžiaus žygiai prasidėjo apie 1300 m. Tokiu būdu lietuviai turėjo žymiai daugiau laiko susipažinti ir įsisavinti Vakarų karo meno ir technikos subtilybes. Šiame straipsnyje yra analizuojami apgulties įrengimai, naudoti ordinų ir jų priešininkų Baltijos kryžiaus žygių metu. Didelis dėmesys yra skiriamas svaidomiesiems ginklams tokiems, kaip akmenys, strėlės ir ietys. Daugiausia remiamasi Henriko Latvio, Eiliuotosios Livonijos, Vygando Marburgiečio, Petro Dusburgiečio, Hermano Vartbergės, Posilgės kronikomis ir kt. to meto šaltiniais. Viena efektyviausių apgulties mašinų buvo taranas, nes jokia siena negalėjo atsilaikyti prieš ritmingus kelias dienas ar savaites trunkančius jo smūgius. Apgulties bokštai buvo vieni svarbiausių įrengimų. Minimų kryžiaus žygių metu buvo naudojami visi trys svaidomųjų ginklų tipai, t.y. ginklai buvo naudojami įtempimo, sukimo ir svirties būdu. Trebušetai - genealiausi Viduramžių sunkiosios artilerijos įrengimai - kartu su kitomis apgulties mašinomis buvo itin sėkmingai naudojami Baltijos kryžiaus žygių metu.
ENLivonian Brothers of the Sword and the Teutonic Knights had to fight constantly against the clock to preserve the advantages of military equipment, as the pagans, with whom they fought, desired to absorb their military knowledge and to practise them in their military technology. Lithuanians, unlike the Finns, Estonians and Prussians, remained the last pagans in Europe, who had never been conquered and subjugated by the military orders. Grand crusades in the Baltic started around 1300. In this way, the Lithuanians had a lot more time to study and master the subtleties of Western war art and technology. This article analyzes the equipment of siege which was used by the orders and their opponents during the Baltic crusades. Much attention is paid to missiles such as stones, arrows and lances. Mainly, it appeals the chronicles of Henry of Livonia, Livonian Rhymed Chronicle, Wigand of Marburg, Peter of Dusburg, Herman Vartberge, Posilge chronicles and other sources of the day. One of the most effective siege machines was a battering-ram, as no wall could withstand its rhythmical hits which lasted for a few days or weeks. Siege towers were among the most important equipment. During the aforesaid crusades, all three types of missiles were used, i.e., weapons were used by means of tension, torsion and lever. Trebuchets - the most genial medieval equipment of heavy artillery - were used very successfully during the Baltic Crusades along with other siege machines.