Mis-representation of Lithuanian identity in U.S. discourses

LTPraėjus daugiau nei dešimtmečiui po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, JAV moksliniuose tekstuose Lietuva tebėra "kitokia" bei neatpažįstama "pilkojoje" Rytų Europos zonoje. Dauguma Amerikos istorikų ir literatūros kritikų neskiria lietuviško identiteto nuo slaviškojo, o lietuvišką kultūrinį paveldą priskiria rusiškajam arba lenkiškajam. Ši klaidingos identifikacijos tradicija tęsiasi daugiau nei šimtmetį, nuo 1898 m., kai išgąsdinta imigrantų antplūdžio, nativistinė Amerika ėmėsi rasinės europiečių klasifikacijos. Po antrojo pasaulinio karo ši klasifikacija buvo panaikinta kaip diskriminacinė ir nekorektiška. Imigrantų skirstymas tautiniu pagrindu, kuris buvo net naudingas mažų etninių grupių pažinimui, tapo politiškai nekorektiškas. Tuo tarpu tokios bendrinės kategorijos kaip "rytų europietis" ar "slavas" išliko ir amerikiečių vaizduotėje tebesieja lietuvius su jų didžiaisiais kaimynais, nuo kurių įtakos jie ilgai ir sunkiai vadavosi. Todėl lietuvių priskyrimas slavams JAV turėtų būti traktuojamas kaip atgyvenęs europiečių skirstymo į rases reliktas, nepageidautinas ir nepriimtinas naujomis Lietuvos nepriklausomybės ir Vidurio Europos desovietizacijos sąlygomis.

ENDespite the collapse of the "iron curtain," U. S. discourses continue to see Lithuania as a vague Eastern European "Other." Moreover, U. S. scholars continue to misidentify Lithuanians as Slavs and misattribute Lithuania's heritage in America to Poland and Russia. This phenomenon can be traced to the 1898 classification of Europeans by races. The system was retired as discriminatory in the 1950s. However, generic divisions, such as Slavic, remained. Thus, categorizing Lithuanians as Slavs is a residual racial term inherited from the federal classification of European immigrants.