Kryžių ir koplytėlių geležinės viršūnės
LTLietuvių liaudies kalvystė turi ilgaamžes tradicijas. Kaltos geležies dirbiniai Lietuvoje plačiai paplito XIV–XV a. Nors geležis vis labiau buvo taikoma kūryboje, statybose bei kitiems dirbiniams gaminti, ilgą laiką ji buvo brangi. Labiau prieinama liaudžiai geležis tapo tik plintant technikos progresui Europoje – pramoniniu būdu ją išgaunant bei platinant. Todėl ir lietuvių liaudies memorialinių paminklų viršūnės iš geležies buvo nukaldintos tik XVIII a. viduryje. Įvairiais aspektais tyrinėtojų aptariamos liaudies memorialinių paminklų geležinės viršūnės priklauso katalikiškos Lietuvos kultūrai. Jos visai nenaudotos protestantų antkapių – krikštų puošyboje. Analizuojant kryžių ir koplytėlių geležines viršūnes, kurių kompozicijoje kartu suderinti ir pagoniški, ir krikščioniški simboliai, reikia ypatingą dėmesį atkreipti į tai, kad senieji – pagoniški simboliai yra įgiję krikščioniškąją interpretaciją ir jų negalima vienaprasmiškai aiškinti. Tyrinėtojai nustatė, kad geležinių viršūnių konstrukcija ir jų forma yra vientisas, nedalomas vienetas, rodantis liaudies meistrų logišką, lakonišką mąstyseną. Įvairiai keičiant pagrindinius konstrukcinius elementus ar tų elementų formas, keitėsi ir viso kūrinio forma. Todėl tokia didžiulė tų kūrinių įvairovė. Geležinės memorialinių kūrinių viršūnės turbūt pati anonimiškiausia ir menkiausiai ištirta liaudies dailės sritis. Daugelis tyrinėtojų tvirtina, kad ir viena, ir kita viršūnė nukaldinta to paties meistro. Kartais pamini vieną kitą jų vardą ar pavardę. Tačiau tai nieko teigiamo neduoda. Kol nebus ištirta konkrečių liaudies meistrų – kalvių kūryba, jų gyventas laikotarpis ir aplinka, bus sunku išsamiau nagrinėti šią įspūdingą lietuvių liaudies kūrybos sritį.
ENBlacksmith work has old tradition among the Lithuanian people. Articles made from forged iron spread widely in the 14th–15th centuries. Although iron began to be used more often in works, in constructions as well as in the production of other articles, it remained expensive for a long time. Iron became more accessible to wider levels of the population only with the spread of technical progress in Europe - the use of industrial means to extract and distribute it. That is why the first iron tops of folk memorial monuments in Lithuania were forged only in the middle of the 18th c. Thus, the discussions from various aspects by researchers about the iron tops of folk memorial monuments belong to the culture of Catholic Lithuania. They are not used in decorating the tombstones of Protestants. While analyzing the iron tops of crosses and the little chapels in whose composition both pagan and Christian symbols were coordinated, one should pay special attention that the old pagan symbols have acquired a Christian interpretation and can not be explained unilaterally. Researchers have noted that the construction of iron tops and their forms is a continuous, indivisible phenomenon, reflecting the logical, laconic thinking of the folk masters. As the main constructive elements and the forms of these elements changed in various ways, so did the form of the whole work. This is the reason for such a great variety of these creations. The tops of iron memorial works are probably the most anonymous and most poorly investigated field of folk art. Many researchers note that one or an other top was forged by the same master. At times, the name or last name of the master is mentioned. However, this does not have any positive value. Until the works of specific folk masters-smiths, the period and circumstances in which they lived are investigated, it will be difficult to overcome this impressive area of Lithuanian.
