Santuoka ir vestuviniai simboliai Merkinės apylinkėse XX a. antrojoje pusėje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Santuoka ir vestuviniai simboliai Merkinės apylinkėse XX a. antrojoje pusėje
Alternative Title:
Marriage and wedding symbols in the environs of Merkinė in the second half of the 20th c
In the Journal:
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis [LKMA metraštis]. 2002, t. 21, p. 197-211
Notes:
LDB Open.
Reviews:
Summary / Abstract:

LTSilpnėjant Lietuvos kaime, miesteliuose bendruomeniškumui, kintant ekonominėms, socialinėms sąlygoms, vestuvių papročių ciklas modifikuojamas, išlikusieji vestuviniai simboliai praranda regioninius savitumus. Todėl straipsnyje siekiama atskleisti kaip žmonės naudojasi savita kultūros prasmių sistema. Keliami klausimai, kokius simbolius ir kaip vartoja vestuvių apeigose, kaip jų reikšmę suvokia, aiškina Merkinės gyventojai, kokią įtaką turėjo civilinės metrikacijos įvedimas ir naujų vestuvių simbolių perėmimui. Straipsnis paremtas santuokos registracijos aktais Merkinės bažnyčioje, ir lauko tyrimų rezultatais. Duomenys rodo, kad 1947-1952 m. bažnytinė santuoka registruota jau tik po civilinės santuokos, kas rodo, kad sovietinė valdžia to reikalavo, su tuo ir su iškilmingų civilinių apeigų įvedimu siejamas tolimesnis bažnytinių santuokų skaičiaus mažėjimas, o su Atgimimo sąjūdžiu - bažnytinių santuokų pagausėjimas 1989-1992 m. Varėnos civilinės metrikacijos apeigų metu įteikiamas jauniesiems aukurėlis, kaip naujas ceremonialas, prigijo ir merkiniškių palankiai vertinamas. Piršlybos transformavosi į tėvų atsiklausimą ar pranešimą jiems apie sprendimą tuoktis. Pastebimas ryškus vestuvinių žiedų kaip vestuvinio simbolio reikšmės augimas, baltų vestuvinių suknių ir nuotakos šydų įsivyravimą emocinio ryšio su šiais simboliais kaita. Simbolinis galvos dangos pakeitimas suvokiamas kaip simbolinis moters šeimininkės ir vyro šeimininko ženklu. Vainikėlio deginimo apeigos nykimas ir jų saugojimo svarbos supratimas rodo naujosios kartos nuotakų polinkį gerbti, saugoti tradicijas. [autoriaus santrauka]

ENIn the descriptions of and research on weddings, the process of the marriage ceremony celebrated by village people (in the 17th c.-1970s) is revealed and a historical- comparative analysis is presented. This research on the wedding process reveals that wedding customs were a definite unity of verbal, theatrical, and symbolic acts by which the young couple was introduced into new kinship relations and social community life. As the sense of community in the villages and towns of Lithuania declined and the economic and social conditions changed, the cycle of wedding customs was modified and shortened. The surviving wedding symbols lost their regional characteristics. Therefore, it is important to analyze how the symbols of the young couple and the wedding party are changing, how they are used and understood in different areas of Lithuania. Unlike earlier investigations into wedding customs, this article limits itself to the analysis of the functions and meanings of sign and attribute, seeking to reveal the cultural identity of the residents of this area. It also proposes to give answers to the following questions: what symbols are used in wedding ceremonies? how are they used? How is their meaning understood and interpreted by respondents? This will help to find out how people use their own system of cultural meanings. The article is based on the marriage register records in 1941-2000 of the Merkinė church, on the answers of 52 respondents interviewed during expeditions in 2000- 2001, and other literature on wedding customs.The data show that in 1947-1952 the marriage registration in the church occurred after the civil ceremony. This indicates that the Soviet authorities required it. This circumstance and the introduction of an elaborate civil ceremony may explain the further decline in the number of marriages celebrated in the church as well as the rise in the number of marriages registered in church with the coming of the movement of national rebirth. Field research showed that matchmaking was transformed into a request for permission from the parents or simply informing them about the decision to marry. The distinct growth in the value of wedding rings, the dominance of white wedding gowns and bridal veils, and the change of the emotional relationship with these symbols is observed. The introduction of the custom during the marriage ceremony at the Varėna Civil Registry to give a small altar to the bride and groom was accepted and regarded in a favourable manner by the residents of Merkinė. The symbolic placing of a shawl on the bride's head after the removal of her veil as well as putting a cap on the groom's head are understood as a symbolic sign of the mistress and master of the family. The decline of the ceremony of burning the bridal wreath and the understanding of the significance of its retention indicate the specific attitude of the younger generation couples to the traditions which they are inclined to respect and cherish. [From the publication]

ISSN:
1392-0502
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18060
Updated:
2018-12-17 11:02:08
Metrics:
Views: 21    Downloads: 3
Export: