LTKartu su gerai išvystyta žemdirbyste, Lietuva turi ir technologiškai pažangią maisto pramonę. Lietuvos maisto gamintojai eksportuoja daugiau kaip pusę savo produkcijos, daugiausia į Europos Sąjungos šalis ir JAV. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti Lietuvos maisto gamintojų situaciją jų konkurencingumo užsienio rinkose aspektu ir nustatyti priemones konkurencingumui didinti. Nagrinėjant Lietuvos maisto pramonės konkurencingumą remiamasi tyrimų projektu, inicijuotu Lietuvos žemės ūkio ministerijos 2005 m. ir atliktu autorių. Teorinė analizės struktūra yra pateikta marketingo požiūriu į konkurencingumą, konkurencinį pranašumą grindžiant kaina, kokybe, prekės ženklu ir kitais rinkos faktoriais iš vartotojo perspektyvos. Analizė rodo, kad vidaus maisto gamintojai yra pripratę konkuruoti kaina ir kokybe; vis dėlto, kiti faktoriai - prekės ženklas, įvaizdis, ryšiai, skatinimas ir logistika - yra lygiai taip pat svarbūs. Siekiant aukštesnio konkurencingumo, Lietuvos gamintojams trūksta finansinių ir kapitalo investicijų ir geresnių santykių užmezgimo. Jie mano, kad didelė konkurencija užsienio rinkose yra pagrindinė kliūtis. Dauguma Lietuvos kompanijų mano, kad sąlygos užsienio rinkose labai skiriasi ir yra žymiai sudėtingesnės, nei namuose. Pagrindinė rekomendacija konkurencingumo padidinimui yra tiesioginės užsienio investicijos, o taip pat geresnis atstovavimas tarptautinėse profesinėse organizacijose. Tiesioginės užsienio investicijos padidins kapitalo formavimąsi ir, kartu su žinių perdavimu, leis plačiau taikyti inovacijas, kas dabar yra visos vidaus ekonomikos problema.
ENThe paper deals with the issue of the competitiveness of Lithuanian food industry, analyzed on the basis of a research project, initiated by the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania in 2005 and carried out by the authors. The theoretical framework of the analysis is presented from the marketing point of view on competitiveness, basing the competitive advantage on the price, quality, brand and other market factors from the consumer's perspective. The analysis shows that domestic food producers are used to compete in terms of price and quality; however, other factors - brand, image, relationships, promotion and logistics - are equally important. For higher competitiveness, Lithuanian producers lack financial and capital investments and better relationship building. They consider high competition on foreign markets to be the major barrier. The majority of Lithuanian companies consider conditions on foreign markets to be very different from and more complex than the domestic ones. The basic recommendation on the increase of competitiveness focuses on foreign direct investment as well as better representation in international professional organizations.