Crossroads of cooperation: the future of EU-Russian relations and the impact of the Baltic States

LTStraipsnyje aptariamas Baltijos valstybių vaidmuo Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykiuose. Pastaruoju metu Rusijos ir ES santykiuose atsiranda naujų iššūkių: pavyzdžiui, Rusijai sustabdžius naftos tiekimą į Ventspilio uostą, 2007 m. vasarį Lietuva pagrasino paremsianti Lenkijos veto dėl ES Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Rusija. Be to, "spalvotosios" revoliucijos Rytų Europoje skatina ES stiprinti Rytų politikos dimensiją. Tačiau teisinė Rusijos ir ES santykių bazė nebeatitinka tikrovės, o nauji teisiniai susitarimai reikalauja naujų valstybių narių, tarp kurių esama Rusijos atžvilgiu itin skeptiškai nusiteikusių šalių (Estija, Latvija, Lietuva), pritarimo. Straipsnyje klausiama: koks saugumo grėsmių suvokimas vyrauja ES, Rusijoje ir Baltijos valstybėse? Kokie šių tarptautinių santykių subjektų interesai plėtojant tarpusavio santykius? Kaip Estija, Latvija ir Lietuva gali prisidėti kuriant ES ir Rusijos bendradarbiavimo politiką? Straipsnyje bandoma atskleisti Rytų Europoje atsiveriančias skirtis ne tik tarp ES ir Rusijos, bet ir tarp individualių ES valstybių, kurios skirtingai suvokia energetinio saugumo ir kitas regiono problemas. Baltijos valstybės, kaip visateisės ES narės, susiduria su rimtu iššūkiu siekdamos ES ir Rusijos santykiuose įtvirtinti savo interesus bei istorinę patirtį, bandydamos išsikovoti ES politikos reformų ir Rytų Europos transformacijos gynėjų statusą.

ENThis paper discusses the role of the Baltic States in the relations between the European Union (EU) and Russia. Recently, new challenges have emerged in the relations between Russia and the EU: for example, after Russia had suspended oil supplies to the port of Ventspils, Lithuania threatened to support veto of Poland in February 2007 concerning the EU Partnership and cooperation agreement with Russia. In addition, the "color" revolutions taking part in Eastern Europe stimulate EU to strengthen the dimension of Eastern policy. However, the legal basis of relations between the EU and Russia no longer meets the reality, and new legal agreements require the approval of new Member States, where there are very skeptically-minded countries in respect of Russia (Estonia, Latvia, and Lithuania). The following questions are asked in the article: What kind of perception of security threats is predominant in the EU, Russia and the Baltic States? What are the interests of these subjects of the international relations in the development of mutual relationships? How Estonia, Latvia and Lithuania can contribute to the development of the cooperation politics between the EU and Russia? This article attempts to reveal the emerging differences in Eastern Europe not only between the EU and Russia, but also between the individual EU states which have different perceptions on energy security and other regional issues. The Baltic states as full members of the EU are facing serious challenges attempting to consolidate their interests and historic experience in the relations between the EU and Russia, and trying to meet the status of the defenders of the of EU policy reforms and the Eastern European transformation.