Скрытая интерференция как лингвометодическая проблема восприятия и продуцирования речи

LTPaslėpta interferencija leksikos lygyje dažniausiai atsiranda, kai tarp dviejų kalbų leksikos vienetų ekvivalentinių reikšmių esama išsireiškimų nesutapimų arba egzistuoja sudėtingesni loginiai santykiai, pavyzdžiui, įtraukimas ir susikirtimas. Tokių žodžių verstiniuose žodynėliuose neįmanoma adekvačiai pateikti ir ekvivalentiškai išversti, nes visa žodžio reikšmė realizuojama tik kontekste; tuo paaiškinamas kitos kalbos teksto suvokimo ir vartojimo sudėtingumas. Suvokiant kalbą ekvivalentiškų reikšmių skirtumai paprastai nesudaro didelių sunkumų, bet kalbos vartojimo procese jie neretai išryškėja paslėptos interferencijos pavidalu – informantai apeina „pavojingus“ žodžius, o tai sumenkina kalbančiojo komunikacinę kompetenciją. Autorius sutinka su nuomone, kad interferenciją, atsirandančią dėl lietuvių kalbos žodžių platesnio semantinio lauko lengviau pašalinti, jeigu pratimuose teikiami visi pavyzdžiai, kurie gali sąlygoti klaidą (4:83). Atlikto tyrimo medžiaga rodo, kad norint prognozuoti ir išvengti paslėptos interferencijos reiškinius, tikslinga atlikti palyginimus, fiksuojančius „specifinį vertimą“ (kitos kalbos vartotojo kalbinio mąstymo požiūriu) ir „neįprastų žodžių“ aktyvinimo pratimus, kurių vengia besimokantys kalbos vartotojai. Paslėptos interferencijos atveju svarbu ne sukurti draudimų „sietą“, kaip atsitinka esant tiesioginei interferencijai. Problema – atrinkti aktyvinimui skirtą medžiagą, kurios nėra svetimos kalbos besimokančiojo gimtojoje kalboje.Reikšminiai žodžiai: Interferencija; Rusų kalba; Kalbos klaidos; Leksika; Lingvistinė didaktika; Gretinamoji semantika; Kalbų interferencija.

ENHidden interference on a lexical level most often appears when equivalent meanings of lexical units from two languages diverge in their expressions or there exist more complicated logical connections, for example, absorption and clashing. Such words cannot be properly presented and equivalently translated in translation dictionaries, because full meaning of a word is realized only in a context; this circumstance explains the difficulty of understanding or employing a text in other language. When a speaker is aware of a language, differences in equivalent meanings usually do not cause great difficulties, but in the process of language use they often manifest in the form of hidden interference – informants avoid “dangerous” words, which leads to decline of interlocutor’s communicative competence. The author agrees with the opinion that interference stemming from a wider semantic field of Lithuanian language words would be easier to eliminate, if exercises provided all examples, which can result in errors (4:83). The findings of the research indicate that to predict and avoid phenomena of hidden interference, it is advisable to perform comparisons that record “specific translation“ (from the perspective of linguistic thinking of a foreign language user) and “unusual words” activation exercises, which are avoided by language users studying a language. In the case of hidden interference, it is important not to create a “mesh” of prohibitions, which is the case in the case of direct interference. The problem here is to select material aimed for activating, which is not alien to a native language of a foreign language student.