Universitetinių studijų akreditavimo tikslai: akademinės bendruomenės požiūrio tyrimas

LTNors studijų akreditavimas Europoje yra sąlygiškai naujas reiškinys, tačiau Vakarų ir Centrinės/Rytų Europos šalys dėl skirtingų politinių, socialinių ir kultūrinių situacijų pasirinko skirtingus kelius ir laiką aukštojo mokslo akreditavimo procesui įgyvendinti. Straipsnyje keliamas tikslas apžvelgti egzistuojančią studijų akreditavimo tikslų įvairovę ir ištirti akademinės bendruomenės požiūrį į universitetinių studijų akreditavimo tikslus. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, vykdytas empirinis tyrimas: anketinėje apklausoje dalyvavo 820 studentų ir dėstytojų iš trijų Lietuvos universitetų, atstovaujantys visas studijų sritis, taip pat buvo apklausta 10 respondentų iš 4 užsienio šalių; taikant interviu metodą, apklausti įvairių universiteto padalinių vadovai, susipažinę su studijų akreditavimo procedūromis, iš viso 12 respondentų. Nustatyta, kad iki šiol akreditavimo procesuose dominuoja instituciniai, o ne visuomeninai tikslai: ir kiekybinio, ir kokybinio tyrimo rezultatai rodo, kad akademinės bendruomenės atstovams aktualiausi yra su studijų kokybės gerinimu ir kontroliavimu susiję universitetinių studijų akreditavimo tikslai. Mažiausiai svarbiais respondentai laiko visuomeninius tikslus: viešos universitetų veiklos atskaitomybės užtikrinimą bei šių aukštojo mokslo institucijų rangavimą. Studijų sritis daro įtaką vertinant visos valstybės aukštojo mokslo kokybės gerinimo, institucijų vidinės kokybės skatinimo ir institucijų rangavimo tikslus. Akademinės bendruomenės atstovai universitetinių studijų akreditavimo procesui kelia dvejopus tikslus - kokybės gerinimo ir kokybės kontroliavimo, todėl, rengiant vertinimo metodikas ir procedūras, reikėtų siekti šių tikslų dermės.Reikšminiai žodžiai: Universitetinių studijų akrediatvimas; Akreditavimo tikslai; Akreditavimo funkcijos; University studies accreditation; Accreditation purposes; Accreditation functions.

ENThe paper focuses on the analysis of the purposes of higher education accreditation process in Lithuania and other European countries. Therefore the aim of the paper is to reveal the diversity of purposes of university studies accreditation and to research the attitude of academic community towards these purposes. Research methods applied: analysis of scientific literature and higher education policy documents; a questionnaire survey was used to test the point of view of academic community members (820 respondents); interviews and open-ended questionnaires helped to find out the opinion about the accreditation procedures for university studies in Lithuania and other European countries (Spain, the United Kingdom, Slovenia, and Latvia) (22 respondents). The first part of the paper analyses the diversity of purposes of university studies accreditation presenting points of view of different researches and analyzing the experience of Lithuania. In the second part the results of a questionnaire survey, interviews, and open-ended questionnaires are analysed. The conclusions are presented in the end of the article. Analysis of the research data has helped to prove the statement by R. C. Dickenson (2007) that institutional purposes, rather than public ones, still predominate in the processes of university studies accreditation: the quantitative and qualitative researches show that respondents see quality control and quality improvement as the most relevant purposes.Public accountability and ranking of higher education institutions are perceived as the least important purposes of accreditation. As R. C. Dickenson (2007) states, all this is not to suggest that institutions are ignorant of the public purposes of accreditation, but a system that is created, maintained, paid for and governed by institutions is necessarily more likely to look out for institutional interests. The results of the researches have shown that Lithuanian academic community members confirm the signifi- cance of the unity of quality improvement and control in the process of university studies accreditation. Representatives of academic community set twofold goals for university studies accreditation process – quality improvement and control, which requires the unity of these goals when preparing assessment methodologies and procedures. [From the publication]