LDK bajoriško seimo susiformavimas Vidurio Rytų Europos luominių susirinkimų raidos kontekste

LTStraipsnyje analizuojamas LDK bajoriško seimo susiformavimas Vidurio Rytų Europos luominių susirinkimų raidos kontekste. Chronologiškai ir net tipologiškai LDK parlamentarizmo raida skyrėsi nuo kitų kraštų. Analogijos, vykusios XIV a. Anglijoje ir Prancūzijoje ar XV a. Lenkijoje, Vengrijoje ir Čekijoje, LDK pasireiškė XV - XVI a. sandūroje. Ankstyvasis LDK seimas formavosi iš dviejų struktūrų: dvaro tarybos ir suvažiavimų. Pirmieji raštiški kvietimai atvykti į seimą bei juose aptariami atstovavimo principai Aleksandro, o ypatingai Žygimanto valdymo pradžioje laikomi esminiu lūžiu seimo genezės istorijoje. Nuo XVI a. 4 - 5 dešimtmečio bajorija seime jau nėra tik "nebyli" nerašytinės informacijos perdavimo tinklo dalis, bet ji pradeda formuluoti politinius reikalavimus, kurių pakartotiniai svarstymai rodo tvirtėjančias bajorijos pozicijas. LDK seimo raida buvo ilgalaikis procesas, sąlygotas intensyvėjančios šalies institucionalizacijos, vidinės (stačiatikiškų kraštų) integracijos, raštingumo pažangos, politinės ir socialinės Lenkijos įtakos, fiskalinių priežasčių - siekio užsitikrinti naujų mokesčių surinkimą iš bajorų valdų karo su Maskva metu. LDK bajoriško seimo formavimosi pabaigą ženklino 1564 - 1566 m. reformos. LDK seimo struktūra buvo lenkiškos institucijos analogija, kuri atspindėjo regione paplitusį angliško tipo dviejų rūmų (senatorių ir atstovų) modelį. LDK seimas platesnėms visuomenės grupėms suteikė dalyvavimo svarstant ir priimant politinius sprendimus galimybę ir savo ruožtu buvo impulsas vidinei integracijai ir visuomenės konsolidacijai.Reikšminiai žodžiai: Parlamentas; Parlamentarizmas; Luomas; Seimas; Luominis susirinkimas; Viduramžiai; Naujieji laikai; Dvaras; Paveldima monarchija; Elekcinė monarchija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Vengrija; Čekija (Čekijos karalystė, Czech); Prancūzija (France); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Ponų taryba.

ENThe article analyzes formation of the nobility Sejm of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the context of development of caste assemblies in the Middle and Eastern Europe. Chronologically and typologically development of parliamentarianism in the GDL was different from other lands. The analogies of England and France of the 14th century and Poland, Hungary and Czechia of the 15th century, manifested in the GDL at the end of the 15th – beginning of the 16th century. The early Sejm of the GDL was formed of two structures: the manor council and conventions. The first written invitations to come to Sejm and principles of representation, discussed therein during the rule of Alexander, and especially in the beginning of the rule of Sigismund, may be held an essential turn in the history of genesis of the Sejm. Starting from the thirties-forties of the 16th century the nobility was no longer only a “mute” part of the network of transmission of verbal information in the Sejm, it began to formulate political requirements, repeated discussions of which show stronger positions of the nobility. The development of the Sejm of the GDL was a lengthy process, determined by the intensifying industrialization of the country, internal integration (of Orthodox lands), advancements in literacy, political and social influence from Poland and financial reasons, i. e. the strivings to ensure collection of new taxes from the nobles’ domains during the war with Moscow. The end of formation of the nobility Sejm of the GDL was marked by reforms of 1564 - 1566. The structure of the Sejm of the GDL was analogical to that of Poland, which reflected the model of two houses (senators and representatives) of the English type, which was widely spread in the region. The Sejm of the GDL provided the broader social groups the possibility of participation in discussion and making the political decisions and gave an impulse for internal integration and consolidation of the society.