"Kuris iš jų geresnis: žydas, totorius ar čigonas?" Petro Čiževskio žvilgsnis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos totorių kasdienybę

LTLDK istorijos kontekste Petro Čiževskio (Piotr Czyżewski) vardu pasirašytas Tikrasis totorių Alfurkanas, padalytas j keturiasdešimt dalių (istoriografijoje dažniausiai minimas kaip Totorių Alfurkanas) yra unikalus dėl kelių priežasčių. Šis leidinys yra vienintelis Lenkijoje ir Lietuvoje žinomas antitotoriškas pamfletas, kurio pasirodymas ir populiarumas nepaliko abejingų ir pačių totorių. Jų atsakas į P. Ciževskio svarstymus buvo, kaip manoma, dingęs lenkų kalba rašytas totoriaus Azulevičiaus darbas "Totorių apologija". "Alfurkano" atsiradimas rodo, kad XVII a. pradžios LDK visuomenėje ar bent jos dalyje buvo žinoma apie kai kuriuos islamo savitumus (pavyzdžiui, penktadienio šventimą, apie tai, kad totoriai negeria vyno, žinomi Muchamedo vardas, Koranas, žodžiai mečetė ar mula), kita vertus - šios knygos populiarumas ir jos pakartotiniai leidimai sudarė sąlygas šių žinių, o ypač negatyvių interpretacijų sklaidai.

ENThe aim of the article is to discuss a subjective view on the day-to-day life of Tatars in the Grand Duchy of Lithuania (hereinafter GDL) by referring to the only anti-Tatar work written in the GDL "Alfurkan Tatarski prawdziwy na czterdziestu części rozdzielony" ("The Real Tatars' Alfurkan Divided into Forty Parts") by Piotr Czyżewski (second edition, Wilno, 1617). The comparative method used in discussion by the author is very important, because when Czyżewski assesses Tatars he compares them with Jews and Rom. This research is bipartite: 1) determination or motives that lead the author to choose to compare Tatars' everyday life with that of Jews and Rom; 2) an attempt to restore the roots of some of the author's anti-Tatar ideas. The conclusion of the research is that since the beginning of the 17lh century stereotypes or common images of the non- Christians, which were equally associative having in mind Tatars and Jews, gradually formed in the society of the GDL, and there was an attempt to imitate well known anti-Jewish approaches for creating anti-Tatar imitations by interception.