Wizerunek tatara w dawnym polskim piśmiennictwie

• Tatar likeness in Polish historical writings
• Totoriaus paveikslas senojoje lenkų raštijoje

LTNuo XVI a. atsirado totorių aprašymai, kurių autoriai, be kitų, buvo ir lenkai. Jie sudaro vertingą šaltinį žinių apie totorius ne tik Abiejų Tautų Respublikoje, bet ir Europoje, kuri tais laikaispie šią rytietišką tautą žinojo labai mažai.irmasis minėtinas darbas - tai Maciejaus Miechowitos veikalas „Tractatus de duabus Sarmatiis Asiana et Europiana et de contentis in eis", išspausdintas Krokuvoje 1517 m. 1554 m. Krokuvoje buvo išspausdintas Marcino Bielskio "Kronika świata wszystkiego" (Viso pasaulio kronika). Tiesa,ji nėra itin vertinga dėl daugybės klaidų ir nepatikimos, kartais išgalvotos informacijos. Dar vienas XVI a. traktatas, pateikiantis patikimą informaciją apie totorius, tai Mykolo Lietuvio veikalas. Pats autorius, matyt, buvo koks nors Lietuvos pareigūnas, labai gerai išmanė totorių problemas. Deja, XVII a. buvo išspausdintas tik šio veikalo fragmentas, pavadintas "Mihalonis Litvani moribus Thartarorum, Litvanorum et Moschorum" (Basei, 1615). Vienu vertingiausių veikalų, kuriame yra informacijos apie totorius, laikytinas Aleksandro Gvagninio veikalas "Sarmatiae Europae descriptio [...]", pirmą kartą išleistas Krokuvoje 1578 m. Informacijos apie totorius pateikė Marcinas Paszkowskis veikale "Dzieje tureckie y utarczki Kozackie z Tatary [...]" (Kraców, 1615), taip pat Piotro Czyżewskio "Alfurkan tatarski [...]" (Wilno, 1617). Nors šie veikalai yra skirtingo lygio, pateikia ne vienodai patikimą informciją, jie piešia totoriaus paveikslą plačiame kultūriniame ir papročių kontekste. Jie leidžia pažinti totorių kasdienį gyvenimą, jų papročius, kultūrą, mitybos įgūdžius, taip pat leksiką, kuri liečia genčių, karinę struktūras, terminus, susijusius su religija, pateikia onomastinių duomenų.

ENFrom the sixteenth century, the descriptions of Tartars appeared, the authors of which, among others, were the Polish, too. They constitute a valuable source of knowledge about the Tartars not only in the Polish–Lithuanian Commonwealth, but also in Europe, which knew very little about this oriental nation at this time. First work to be mentioned is the work by Maciej Miechowita "Tractatus de duabus Sarmatiis Asiana et Europiana et de contentis in eis" published in Krakow in 1517. In 1554, the work "Kronika świata wszystkiego" (The Chronicle of the whole world) by Marcin Bielski was published in Krakow, Poland. In fact, it is not notably valuable for a number of errors and unreliable, sometimes fictitious information. Another treatise of the sixteenth century that provides reliable information on the Tartars is the work by Mykolas Lietuvis. The author himself, apparently, seemed to be some Lithuanian official who knew the problems of Tartars very well. Unfortunately, only a fragment of this work entitled "Mihalonis Litvani moribus Thartarorum, Litvanorum et Moschorum" (Basei, 1615) was published in the seventeenth century. One of the most valuable books, containing information about the Tartars, is considered to be the work by Alexander Gvagnini "Sarmatiae Europae descriptio [...]", first published in Krakow in 1578. Information about the Tartars was presented in the work by Marcin Paszkowski "Dzieje tureckie y utarczki Kozackie z Tatary [...]" (Kraców, 1615), as well as in "Alfurkan tatarski [...]" (Wilno, 1617) by Piotr Czyżewski. Although these works are of a different level and present the solid information irregularly, they represent a broad picture of the Tartars in a broad context of culture and customs. They enable you to get to know the daily life of Tartars, their manner, culture, nourishment habits as well as vocabulary relating to the tribal and military structures, terms relating to reli.