Татарская и караимская общины в XIX веке : демографический аспект

• Tatar and Karaim communities in the 19th century: demography
• Totorių ir karaimų bendruomenės XIX a: demografinis aspektas

LTStraipsnis parengtas remiantis gimimo, santuokos, skyrybų ir mirties registracijos aktais (metrikomis). [...] Analizuojama tipiškos totorių ir karaimų šeimos demografinė elgsena. Pirmosios santuokos sudarymo amžius rodo, kad anksti (iki 20 m.) tekėjo moterys, o vyrai vedė iki 35 m. amžiaus. Karaimų šeimoms būdingas vėlyvosios santuokos modelis (vyrai 25–30 m., moterys 21–25 m., bet daug nuotakų buvo 25–30 m. amžiaus). [...] Santuokos paprastai buvo sudaromos tarp tos pačios bendruomenės narių. Užfiksuota tik kelios santuokos su Kazanės totoriais ir Krymo karaimais. Dėl didelio mirtingumo abiejose bendruomenėse plačiai praktikuotos antrosios santuokos, kurios leido atkurti pilnos šeimos struktūrą. Skyrybos buvo itin retas reiškinys. Vaikų gimstamumo lygis buvo aukštesnis karaimų bendruomenėje. Aptariamuoju laikotarpiu jų šeimoje vidutiniškai gimdavo po 3,1 vaikus, totorių šeimoje – po 2,6 vaikus. Tačiau abi bendruomenės turėjo nemažai daugiavaikių šeimų. Tiesa, vaikų mirtingumo lygis buvo labai aukštas. Totorių šeimose mirusieji vaikai iki 5 metų amžiaus sudarė 19,1%, karaimų šeimose – 29,5%. Bendruomenių reprodukcijos sąlygos buvo gana menkos. Karaimų bendruomenėje gimusiųjų skaičius nedaug viršijo mirusiųjų skaičių, o, pavyzdžiui, Keturiasdešimt Totorių bendruomenėje šis santykis buvo neigiamas. Nors totoriai ir karaimai mirdavo nuo panašių ligų, vis dėlto totoriams labiau nei karaimams būdinga liga buvo tuberkuliozė, o karaimų vaikai dažnai mirdavo nuo epilepsijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Demografija; Karaimai; Totoriai; Community; Demography; Karaims; Lithuania; Lithuania,XIX a., ethnic minorities, tartars and karaims, demografic tendencies; Tartars.

ENThis paper is based on the analysis of registers of births, marriages, divorces, and deaths. [...] The demographic behaviour was typical of Tatar and Karaim families (age 25-30 for men, 21–25 for women, but many brides were 25-30). The reason for late marriages could have been the military service of Tatars. Good conjugal circumstances played an important role as well: in both the Tatar and the Karaim communities, the husband had to grant a pay to his wife in the case of divorce; also, in a the Karaim community, gifts to a bride and a woman's dowry were obligatory. Matrimony usually occurred between members of the same community. There are known very few marriages with the Kazan Tatars and the Crimean Karaims. In both the Tatar and the Karaim communities, the practice of remarrying was spread because of the high mortality. It allowed keeping the structure of a whole family. Divorce was an exceptionally rare phenomenon. The birth rate was higher in the Karaim community. During the period under discussion, their families would gave birth to 3.1 children, versus 2.6 in the Tatars families. However, in both communities there were a lot of large families. True, children's mortality was very high. The percentage of children who died before the age of 5 comprised 19.1 in the Tatar families and 29.5 in the Karaim families. The reproductive conditions of both communities were poor. In the Karaim community, the number of births only slightly exceeded the number deaths, and, for example, in the Forty Tatars community this ratio was negative. Although both Tatars and Karaims died from similar diseases, tuberculosis was more typical among the Tatars, and the Karaim children often died from epilepsy. [From the publication]

• Karaite taxation in the Grand Duchy of Lithuania and its relation to population size before the first Jewish census of 1764/5 / Dovile Troskovaite. Kwartalnik Historii Żydów 2015, 2, p. 266-279.
• Райжяйская татарская этноконфессиональная община: некоторые вопросы истории и религиозной жизни / Йонас Мардоса. Історія релігій в Україні : науковий щорічник. 2018, вип. 28, ч. 1, p. 582-599.