Socialiniai pokyčiai Lietuvoje valstybės formavimosi laikotarpiu

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Vokiečių kalba / German
Title:
Socialiniai pokyčiai Lietuvoje valstybės formavimosi laikotarpiu
Alternative Title:
Soziale Wandel bei der litauischen Staatsbildung
Notes:
Tekstas vokiečių k. p. 184-211.
Keywords:
LT
Ankstyvoji monarchija; Gentis; Politinė integracija; Valstybė / State.
Summary / Abstract:

LTMindaugo karalystės vidinės struktūros pažinimas yra iššūkis istoriografijai. Nors studijų gausu, mokslininkams sunkiai pavyksta įtikinamai šią struktūrą aprašyti. Trūkstant vienalaikių šaltinių, lengviausia apie ją kalbėti iš amžių perspektyvos negatyviai - kokia toji struktūra tikrai nebuvo. Kita vertus, kiekviena negatyvi konstatacija, kaip žinia, slepia pozityvų turinį. Todėl ir šiame straipsnyje siekiama šį tą pasakyti apie tai, kaip funkcionavo tas politinis darinys, kurį vis dėlto galime vadinti ankstyvąja Lietuvos valstybe. Susiklostė istoriografijos tradicija šaltinių trūkumą kompensuoti retrospektyviniu tyrimo metodu. Neneigiant šio metodo vertės, vis dėlto reikia pažymėti su juo susijusį anachronizavimo pavojų. Šiuo atžvilgiu adekvačiai taikomas lyginamasis metodas gali padėti tiksliau įsivaizduoti tuometinę sociopolitinę situaciją. Šio straipsnio rėmus sudaro svarbiausios valstybės susidarymo socialinės sąlygos: 1) paveldimą padėtį turinti diduomenė; 2) kariaunų organizacija; 3) teritorinės ir administracinės struktūros; 4) kunigaikštiškos giminės išskirtinumas; 5) alodinė žemėvalda. Daugelis šių fenomenų yra senesnės, "priešvalstybinės" kilmės, tačiau valstybės formavimosi periodu patyrė lemtingus lūžius. Pabrėžtinas dviejų socialinių veiksnių esmingumas valstybės susidarymo laikotarpiu: asmeniniais ryšiais valstybę integruojančios monarcho institucijos atsiradimas ir alodinės diduomenės valdžios susiformavimas. Tai įgalino lietuvių etnogenezę ir nulėmė Lietuvos valstybės išsaugojimą bei tolesnę jos integraciją XIII ir XIV a.

ENCognition of the internal structure of Mindaugas’s kingdom is a challenge to historiography. Although there have been plenty of studies, scientists face difficulties in attempts to provide a convincing description of the structure. With the lack of contemporaneous sources, it is easiest to provide a negative look from the ages’ perspective. However, the structure was far from negative. On the other hand, each negative constant hides a positive content therefore the article attempts to tell certain things on the functioning of the political structure, which may be called an early state of Lithuania. There is a historiographical tradition of compensation of the lack of sources by a retrospective analysis method. Without denying the value of the method, one must nevertheless note the related danger of anachronization. In this case the adequately applied method of comparison may help to get a view of the sociopolitical situation of the period more accurately. The framework of the article is formed by the most important social conditions for emergence of the state: 1) the nobility, which had an inheritable status; 2) organization of soldiery; 3) territorial and administrative structures; 4) exclusivity of the dukes’ families; 5) allodium landownership. Most of the phenomena are of older, “pre-state” origins However, they experienced crucial changes during the state formation period. The essentiality of the following two social factors during the state formation period should be stressed: emergence of the monarchy institution, integrating the state through personal relations and formation of the allodium nobility power. Those two factors made the Lithuanian ethnogenesis possible and determined the preservation and further integration of the state of Lithuania in the 13th and 14th centuries.

ISBN:
9789955341352
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/17230
Updated:
2013-04-28 18:38:06
Metrics:
Views: 32
Export: