Suvainiškio miestelio istorija
LTSuvainiškis yra Rokiškio rajone, 16 km į šiaurę nuo Pandėlio, prie Neretos upės (Nemunėlio dešiniojo intako). Iš Suvainiškio eina keliai į Neretą (Latvija), Čedasus ir Panemunį. XIII a. vokiečių feodalai užgrobė estų, lyvių, latgalių, taip pat dalį kuršių, žiemgalių ir sėlių žemių. Didžioji tų žemių dalis atiteko Livonijos ordinui. Taip pat nemažai valdų turėjo Rygos arkivyskupas ir įsteigtų vyskupijų vyskupai. Tų užgrobtų žemių konfederacija sudarė Livonijos valstybę, kuri, padedama Kryžiuočių ordino, puldinėjo lietuvių genčių žemes. Po 1410 m. Žalgirio mūšio pergalės Livonija neteko rėmėjo – Kryžiuočių ordino. Pirmą kartą Lietuvos ir Livonijos siena derybomis buvo nustatyta 1426 m., bet tik nuo Šventosios iki Joniškio. 1473 m. buvo susitarta dėl Lietuvos sienos su Livonija nuo Sidabrės iki Kraslavos. Lietuvos valdovai Livonijos pasienyje, dabartiniuose Biržų ir Rokiškio rajonuose, už nuopelnus Lietuvos valstybei dalijo žemes privatiems asmenims. LDK laikais ir vėliau Suvainiškis priklausė Ratkūnų dvarui. Šis dvaras minimas 1609 m. Tų metų Panemunio dvaro inventoriuje, Taručių (Tarutance) tarnybos aprašyme, nurodyta, kad tas apyrubis ribojasi su pono Bartoševskio Ratkūnų dvaro žemėmis.
- Jaunųjų ūkininkų ratelių (JŪR) knygynėliai ir seklyčios (1930-1940; 1941-1944). Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008. 427 p.
- Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918-1920. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2004. 497, [2] p., 1 žml. lap.
- Lietuvos šaulių sąjungos bibliotekos (1920-1940). Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2007. 335 p.
- Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo.. Vilnius : Mintis, 1999. 817 p.
