The Nord Stream gas pipeline project in the context of international and EU law
LTStraipsnyje analizuojami pagrindiniai tarptautinės teisės klausimai, susiję su Nord Stream dujotakio projekto įgyvendinimu, ir galintys ateityje iškilti ES teisės klausimai, jeigu projektas būtų įgyvendintas. Pagrindinis straipsnyje nagrinėjamas klausimas yra, ar Nord Stream projektas buvo pradėtas nepažeidžiant paprotinių tarptautinės teisės normų, ypač atsargumo (angl. precautionary) principo, įtvirtinto 1991 m. Espoo konvencijoje ir kitose taikytinose tarptautinėse sutartyse. Pagrindinė straipsnio išvada yra ta, kad 2007 m. Nord Stream projekto būklės sąlygomis ir Vokietija, ir Rusija remdamos projekto įgyvendinimą nesilaikė atsargumo principo, įskaitant Espoo konvencijos nuostatas, ir kitų susijusių tarptautinių įsipareigojimų, nes nebuvo įvertintos esamos realistiškos alternatyvos Nord Stream dujotakio trasai; atvirkščiai, projektas buvo pradėtas dar iki tol, kol buvo pateiktas jo poveikio vertinimas, taip iš esmės nepaliekant jokių alternatyvų jo įgyvendinimui. Tai taip pat reiškia, kad susijusios šalys nesilaikė sąžiningo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo principo. Tačiau jokių efektyvių teisinių priemonių pažeidimams pašalinti nėra, todėl tik suderinti ir koordinuoti trečiųjų suinteresuotų šalių (įskaitant Baltijos valstybes) politiniai veiksmai gali užkirsti kelią Nord Stream projekto įgyvendinimui tol, kol nebus atliktas objektyvus jo poveikio aplinkai įvertinimas.
ENThis article deals with the main legal issues of international law related to the implementation of the Nord Stream project, as well as with the possible legal issues that could arise under the EU law if the project will be implemented. The focus of the article is whether the Nord Stream project has been launched in compliance with customary rules of international law, in particular the precautionary principle as reflected in the 1991 Espoo Convention and other applicable treaties. The main conclusion is that both Germany and Russia promoting the Nord Stream project have failed to comply with the precautionary principle, including the Espoo Convention, as well as with other related duties because the existing realistic alternatives to the project have not been assessed; on the contrary, the project has been actually launched even before the necessary assessment of its impact thus trying to leave no alternatives to its implementation. This means also that the parties concerned have not fulfilled their legal obligations in good faith as required by international law. However, no effective legal measures to redress the situation exist under international law; therefore only concerted political actions of all the third parties concerned, including the Baltic States, could help in preventing continuation of the Nord Stream project until an objective assessment of its impact is carried out.
