LTStraipsnyje yra analizuojami ekumeniniai mariologinio maldingumo aspektai XVIII a. katalikiškuose kuršių himnuose. 1733 m. buvo išleistas barono Wilhelmo Heinricho Lieveno redaguotas Kuršių katalikų bendruomenei skirtas giesmynas ir maldynas "Katholischka Mahzibu, Luhgschanu un Dseesmu Grahmata". Pakartotiniai šio giesmyno leidimai pasirodė 1755, 1766 ir 1837 metais. Iki tol Kuršių katalikai naudojo 1621 ir 1673 m. Daugpilio jėzuitų kolegijos rezidento Georgo Elgero SJ parašytus giesmynus, kuriuose du trečdalius sudarė iš lotynų kalbos verstos giesmės, kurių dauguma buvo skirtos Marijai. Naujajame Lieveno giesmyne šių giesmių sumažėjo dešimteriopai, o jas pakeitė vokiškų choralų vertimai, paimti iš Kuršiuose ir Livonijoje naudotų liuteroniškų giesmynų. Atlikta analizė leidžia tvirtinti, jog susipažinęs su G. Elgero palikimu ir atrinkdamas giesmes, baronas Lievenas vadovavosi asmeniniu teksto ir melodijos kokybės vertinimu, neteikdamas prioritetinės reikšmės konfesiniams giesmių vertinimo kriterijams. Autorius nenurodė tekstų autorių arba vertėjų, norėdamas neatkreipti dėmesio į nekatalikišką giesmių kilmę, arba tokiu būdu nenorėjo apsunkinti giesmyno išleidimo. Lietuvių cenzūra praleido šį barono Lieveno redaguotą giesmyną, kuriame buvo liuteroniškos giesmės. Straipsnyje daroma prielaida, kad tai galbūt buvo padaryta sąmoningai.Reikšminiai žodžiai: Pamaldumas Marijai; W. H. von Lievenas; Katalikiška tikėjimo tiesų; Maldų ir giesmių knyga; Marian piety; W. H. von Lieven; Catholic Book of Doctrin; Prayer and Hymn.
ENThe catholic community of Curlandia got its own hymnal and prayer book "Katholischka Mahzibu, Luhgschanu un Dseesmu Grahmata" in 1733, edited by baron Wilhelm Heinrich Lieven, with the following reprints in 1755, 1766 un 1837. Before the appearance of the above-mentioned hymnal, the Catholics of Curlandiaia used the hymnals that were common for all Latvian speaking catholic communities - "Geistliche Catholische Gesange" (1621) and "Cantiones Spirituales" (Vilnius 1673), both by the writer Georg Elger SJ, resident at the Jesuit College of Dunaburg (Daugavpils). Two thirds from the total of around 100 hymns in his collection were translations from Latin, and among them there were a significant number of the most popular Marian hymns. In the new hymnal the percentage of the hymns of Latin origin was reduced tenfold since the largest part of the hymnal constitutes the translations of German corals, adopted from the Lutheran hymnals that were in use in Curlandiaia and Livonia. The paper deals with the analysis of the question why such a small number of Marian hymns from the previous hymnals remained in the hymnal that was intended for the daily use of the catholic peasants in Curlandia. [From the publication]