Alma Ragauskaitė, XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai : recenzija

LTStraipsnyje recenzuojama Almos Ragauskaitės monografija, kurioje analizuojami XVI-XVIII a. Kauno miestiečių asmenvardžiai. Iki šiol tyrimų paribyje buvę vieno didžiausių LDK Kauno miesto istoriniai antroponimai Ragauskaitės rinkti iš skirtingomis kalbomis rašytų įvairaus pobūdžio XVI-XVIII a. rankraštinių šaltinių (iš 51 šaltinio išrašyta 11 300 įvardijimų). Antroponimų tyrėja, perskaičiusi dokumentus ir remdamasi istorijos, kultūros duomenimis, nagrinėjo tik kauniečių krikščionių (lietuvių, vokiečių, lenkų, rusėnų) asmenvardžius, atsiribojusi nuo žydų, Kauno užmiesčių, miestui priklausiusių kaimų gyventojų ir atvykėlių antroponimų. Dokumentuose vyrauja vyrų įvardijimai, o moterų įvardijimų yra tris kartus mažiau. Ragauskaitės knygoje miestietis suvokiamas kaip nuolat Kaune gyvenęs miesto bendruomenės narys, kurį saugojo, gynė ir baudė miesto teisė. Kauno miestiečių, kaip ir kitų miestų gyventojų, pavardės susiformavo anksčiau nei valstiečių ir vėliau nei kilmingųjų. Tyrėja teigia, kad dvinaris Kauno miestiečių įvardijimas vardu ir pavarde įsigalėjo maždaug nuo XVI amžiaus vidurio rašytuose dokumentuose. Iš šio fakto galima spręsti, kad Kauno miestiečiai vienu nariu buvo įvardijami gerokai anksčiau nei XVI amžiaus viduryje, o XVIII amžiuje Kaune vyravo dvinario įvardijimo modelis, o kiti modeliai (trinaris, keturnaris ir kt.) buvę retesni. Struktūriškai antroponimai skirstomi į dvi grupes: į antroponimus su patroniminėmis priesagomis ir nepriesaginius antroponimus. Naudingas pavardžių variantų aprašas, nes iš teksto matyti, kaip radosi kai kurios variantiškos kauniečių pavardės.Reikšminiai žodžiai: Istorinis antroponimas; Onimas; Analizė; Rankraštinis šaltinis; Vyrų įvardijimas; Moterų įvardijimas; Vardas; Pavardė; Slavinimas; Priesaga.

ENThe following article reviews the monograph by Alma Ragauskaitė where personal names of citizens of Kaunas of XVI-XVIII centuries are analyzed. Historical anthroponyms of the largest city Kaunas in GDL, which have been on the boundaries of the studies so far, were collected by Ragauskaitė from a wide range of manuscript sources of XVI-XVIII centuries written in different languages (11.300 names were written from 51 sources). After having read the documents, and on the basis of history and culture data the researcher of anthroponyms studied only the personal names of Christians from Kaunas (Lithuanian, German, Polish, Ruthenian) distancing herself from the anthroponyms of Jews, Kaunas suburbs, rural population who belonged to the city and newcomers. The documentation consists of men naming, and there are three times less naming of women. The citizen in Ragauskaitė book is perceived as a permanent resident of Kaunas city community who was protected, defended and punished by the city law. Surnames of the citizens of Kaunas city, as well as the residents from other cities, were formed earlier than the names of peasants and later than of nobility. The researcher alleges that a binary naming of the citizens of Kaunas by name and surname prevailed in the documents written from about the middle of the sixteenth century. This fact suggests that the citizens of Kaunas city were identified by one member much earlier than in the middle of the sixteenth century, and in the eighteenth century, binary model of naming was predominant in Kaunas, and other models (trinomial, quaternary, etc.) used to be less frequent. Structurally anthroponyms are divided into two groups: anthroponyms with patronymic suffixes and non-suffixal anthroponyms. The description of the variations of names is useful because the text shows how some variant surnames of the citizens of Kaunas originated.

• Jonas Palionis. XVII a. antrosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai : recenzija / Daiva Sinkevičiūtė. Baltistica. 2008, t. 43, Nr. 3, p. 501-511.
• Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše / Daiva Sinkevičiūtė, Veslava Račickaja. Archivum Lithuanicum. 2014, t. 16, p. 295-322.